Maisto atliekų rūšiavimas pasieks ir Gargždus

_________________________________________________________________________________________________________________

Pagal Atliekų pagrindų direktyvą, visos Europos Sąjungos narės yra įpareigotos rūšiuoti biologines atliekas (biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas, maisto ir virtuvės atliekas iš namų ūkių, biurų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo įstaigų), jos turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose. Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad nuo šių metų sausio 1 d. šalies gyventojai privalės maisto ir virtuvės atliekas rūšiuoti atskirai, tačiau ne visose savivaldybėse tai įsigaliojo dėl užtrukusio pasirengimo.

Nors Lietuvos savivaldybės maisto atliekas rūšiuoti pradeda skirtingu metu, visoms joms yra iškeltas vienodas uždavinys – 2024 metais rūšiuojamuoju būdu surinkti 65 proc. nuo viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio. Pasak Aplinkos ministerijos, savivaldybėse bus renkamos augalinės kilmės maisto atliekos kartu su virtuvės atliekomis (lupenos, obuolių graužtukai, kavos tirščiai, sugedę vaisiai, panaudoti popieriniai rankšluosčiai, popieriniai kavos filtrai, panaudoti arbatos maišeliai). Ar prie maisto atliekų rūšiavimo bus priskirti ir gyvulinės kilmės produktai (mėsos ir žuvies atliekos, pieno produktų atliekos), praneš pačios savivaldybės.

Kaip pranešė Aplinkos ministerija, atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos pateks į mechaninio ir mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius. „Dalyje naujų įrenginių iš maisto ir virtuvės atliekų bus išgaunamos dujos, o likutinis substratas kompostuojamas arba maisto atliekos iš karto bus kompostuojamos“, – rašoma pranešime spaudai.

Maišeliai ar konteineriai?
Savivaldybės yra įpareigotos aprūpinti namų ūkius biologinių atliekų surinkimo priemonėmis miestuose ir miesteliuose, kuriuose daugiau nei 2 000 gyventojų, arba užtikrinti kompostavimą šių atliekų susidarymo vietose. Svarbu pažymėti, kad kiekviena savivaldybė nusistato savo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir rūšiavimo tvarką, tad ji gali skirtis.
Štai Vilniaus savivaldybė pasirinko maisto atliekas rinkti oranžiniuose plastikiniuose maišeliuose, jie metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, o vėliau atskiriami nuo kitų atliekų. Tokią tvarką kol kas pasirinko ir Tauragės regionas, mat nėra baigti statyti maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo įrenginiai.
Kitos savivaldybės rinkosi maisto ir virtuvės atliekas rinkti individualiais ar bendro naudojimo konteineriais, kurie skirti būtent maisto atliekų rūšiavimui. Į juos taip pat maisto atliekas bus galima mesti plastikiniuose maišeliuose arba tiesiog išmetant atliekas į konteinerį.

Vilniečiai – skeptiški
Maisto atliekų metimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kaip tai padarė Vilniaus savivaldybė, susilaukė ir įvairios kritikos. Tokį sprendimą Savivaldybė priėmė nenorėjusi, jog brangtų rinkliava už šiukšles gyventojams. Tačiau ar maišeliai – išeitis? Juk vėliau teks iš savo kišenės juos pirkti parduotuvėse. Be to, kiek padaugės plastiko atliekų?
Dabar vienas mišriųjų atliekų maišas virs dviem, o vien Vilniuje – per 280 tūkst. namų ūkių, tad plastikinių maišelių, virtusių šiukšlėmis, kiekis taip pat turėtų kilti aukštyn. O plastikiniai maišeliai dažnai suplyšta dar net nepasiekę rūšiavimo vietos, mechaniniuose rūšiavimo įrenginiuose juos itin sunku atskirti, tad naudos – mažai. „Mišrių atliekų konteineriuose esančios smulkios plastiko, stiklo dalelės užteršia biologines atliekas, todėl jas apdorojus gauta medžiaga (techninis kompostas ar raugas) tinka tik sąvartynų perdengimo sluoksniams formuoti. Jeigu biologines atliekas rūšiuotume iš karto, jos būtų daug švaresnės ir gautą kompostą ar raugą galima būtų panaudoti tręšimui“, – akcentavo Aplinkos ministerija.
Tačiau ir patys vilniečiai skeptiškai žvelgia į naująją rūšiavimo tvarką – iš 280 tūkst. namų ūkių oranžinius maišelius ir kibirėlius atsiėmė vos dešimtadalis gyventojų. Pavyzdžiui, šiauliečiams, gyvenantiems daugiabučiuose, Savivaldybė pastatė 300 naujų konteinerių maisto atliekoms rūšiuoti, rinkliava už tai gyventojams nedidės.
Sostinėje bendra kibirėliams ir maišeliams įsigyti numatyta suma – apie 1,37 mln. eurų (su PVM). Vilniaus savivaldybės pasiteiravus, kokios sankcijos bus taikomos gyventojams, kurie oranžiniais maišeliais nuspręs nesinaudoti, Savivaldybė teigia, kad jokia atsakomybė už tai nėra numatyta, „tačiau pagal teisės aktus gyventojai privalo rūšiuoti atliekas ir nemaišyti jų tarpusavyje, todėl savivaldybė tikisi žmonių sąmoningumo ir skatina gyventojus rūšiuoti maisto atliekas.“

Kol kas – tik mieste
Štai Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat ruošiasi biologiškai skaidžių (maisto) atliekų rūšiuojamajam surinkimui ir tvarkymui. Kaip „Bangai“ komentavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja Rita Rapalienė, šiuo metu vyksta viešieji pirkimai dėl maisto atliekų bendro naudojimo konteinerių įsigijimo, kurie bus pusiau požeminiai.
Pasak patarėjos R. Rapalienės, šiuo metu planuojama maisto atliekas atskirai surinkti tik Gargždų mieste iš daugiabučių. Atliekos būtų renkamos specialiuose bendro naudojimo maisto atliekoms skirtuose konteineriuose. „Jei sėkmingai pavyks nupirkti maisto atliekų bendro naudojimo konteinerius, atskirą jų surinkimą planuojama pradėti šių metų antrąjį pusmetį. Kai tik bus įsigyti konteineriai ir sutarta dėl atliekų vežėjo bei galutinio atliekų tvarkytojo, apie tai bus detaliau informuota ir visuomenė, paskelbiant informaciją apie išvežimo grafikus ir kt.“, – teigė R. Rapalienė.
Tad šalia daugiabučių Gargžduose prie mišriųjų komunalinių atliekų, plastiko ir stiklo bendro naudojimo konteinerių prisijungs dar vienas – maisto atliekų konteineris.

Rajone rinkliava nedidės
Savivaldybės atstovė pažymėjo, kad šiuo metu rinkliava už atliekų tvarkymą Klaipėdos rajono gyventojams nedidės. R. Rapalienė taip pat akcentavo, jog dėl tvarkingo maisto atliekų rūšiavimo buvo pasirinkti bendro naudojimo konteineriai, o ne maišeliai, kaip tai padarė kitos savivaldybės.
„Maišeliai spaudžiami ar metami plyšta, o gerai neužsandarinti – praleidžia skysčius, todėl užteršiamos kitos kartu esančios komunalinės atliekos. Tad sunku užtikrinti tvarkingą maisto atliekų rūšiavimą. Maisto atliekų konteineriams bus sudarytas toks konteinerių ištuštinimo, plovimo ir dezinfekavimo grafikas, kuris užtikrintų jų švarą ir tvarką“, – paaiškino R. Rapalienė.
Savivaldybės atstovė taip pat pažymėjo, kad VšĮ „Gargždų švara“ individualioms valdoms Gargždų ir Priekulės miestuose dalija žaliųjų atliekų konteinerius, į kuriuos patenka ir dalis maisto atliekų (pavyzdžiui, daržovių liekanos, lupenos ir pan.). „Taigi, Klaipėdos rajono savivaldybė dalinti maišelių maisto atliekoms neplanuoja“, – „Bangai“ komentavo patarėja.

---

Aplinkos ministerijos nuomone, atskiras maisto atliekų rūšiavimas turėtų pagerinti bendrą atliekų perdirbimo efektyvumą, sumažinti maisto švaistymą. Kasmet vienam Lietuvos gyventojui tenka 141 kg maisto atliekų, daugiausia jų – net 61 proc. – susidaro namų ūkiuose. Tačiau per metus surenkama tik 7 000 tonų maisto atliekų. Planuojama, kad iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų galima atskirti dar apie 150 000 tonų maisto atliekų.