Spauda apie mus

Rinkliavoje už šiukšles – kardinalūs pokyčiai

Gyventojai turėtų būti dar labiau suinteresuoti rūšiuoti šiukšles. Mat nuo 2017 m. sausio 1 d. jų laukia dvinarė vietinės rinkliavos už šiukšles sistema: pastoviosios ir kintamosios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų įvedimas. Taip pat nebebus taikomos lengvatos, tačiau metinė vietinė rinkliava negalės viršyti 1 procento jos mokėtojų disponuojamų metinių namų ūkio pajamų.

Dvinarė sistema

Nuo kitų metų pradžios gyventojams turės būti taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Tai reikštų, kad kiekvienas rinkliavos mokėtojas jau kitąmet gaus sąskaitą iš dviejų dalių: nustatyto bendro tarifo ir kintamo. Mokėtina suma priklausys nuo to, kiek atliekų gyventojai pašalins. Labiau rūšiuojantys asmenys už atliekų tvarkymą mokės mažiau.

Pastovioji komunalinių atliekų tvarkymo įmoka padengs pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias išlaidas: atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų (atliekų sąvartyno, apdorojimo įrenginių, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių) nusidėvėjimo (amortizacijos), bendrosios veiklos ir administracines sąnaudas. Kintamoji įmoka bus nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Miesto ir kaimo objektams bus taikomi skirtingi įkainiai, o kintamoji rink­liavos dalis skaičiuojama pagal išvežtų konteinerių kiekį. Miesto daugiabučiuose už 1,1 kub. m konteinerio ištuštinimą pastoviosios rinkliavos dydis bus 37 Eur, kintamosios – 4,8 Eur (už konteinerį), kaime – pastovioji – 35 Eur, kintamoji – 4,4 Eur. Mieste esančių individualių namų savininkams už 0,24 kub. m konteinerio ištuštinimą pastovioji sieks 45 Eur, kintamoji – 0,8 Eur. Tuo tarpu kaime – pastovioji 34 Eur, kintamoji 0,8 Eur. Sodų paskirties objektams – pastovioji – 15 Eur, kintamoji – 8 Eur, garažams – pastovioji 1,4 Eur, kintamoji 0,7 Eur. Nuo kintamosios dalies bus atleidžiami nekilnojamojo turto savininkai, kurie po kalendorinių metų pristatys atitinkamas pažymas, įrodančias, kad juo nesinaudojo.

Kiek vešime, tiek mokėsime

Pasak vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą administruojančios įmonės „Gargždų švara“ direktoriaus Rimanto Martinkaus, šios naujovės skatins žmones atsakingiau rūšiuoti ir suteiks galimybę rinktis. „Šiukšlių konteineriai tuštinami bus įprastu grafiku: mieste prie individualių namų mašinos kaip kursavo, taip ir kursuos 4, kaime – 2, prie daugiabučių – 8 kartus per mėnesį. Tačiau kis privačių namų gyventojų privalomų šiukšlių išvežimo skaičius. Ištuštinti individualaus naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, esančius Gargždų ir Priekulės miestuose, bus privaloma ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, kaimo vietovėje – ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį. „Žinoma, esant poreikiui, gyventojai galės naudotis, kad ir maksimaliu vežimų skaičiumi. Svarbiausia suvokti, kad nuo sausio 1 d. mokestis bus skaičiuojamas už konteinerių pakėlimo skaičių. Jei žmonės bus sąmoningi, į šiukšlių rūšiavimą pradės žiūrėti dar atsakingiau. Manau, kad 2 išvežimų mieste tikrai pakanka. Tokiu atveju rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą gyventojams mieste kris nuo 78 iki 65 Eur“, – aiškino R. Martinkus ir pabrėžė, kad paslauga nuo to tikrai neprastės ir konteinerių tuštinimo grafikas išliks toks pat.

„Gargždų švaros“ direktorius R. Martinkus užbėga už akių tiems, kurie, norėdami sutaupyti, galimai gudraus, ir akcentuoja, kad privalu neperpildyti mišrių komunalinių atliekų konteinerių. Jų dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto (be kaupo). Esant perpildymui daugiau kaip tris kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką) atliekų turėtojai privalės apmokėti papildomai pastatomo individualaus konteinerio tuštinimo išlaidas. Mišrių komunalinių atliekų konteineriai bus keliami tik tie, kurie turės inventorizacijos metu suteiktą el. nuskaitymo žymę. Šiuo metu konteinerių savininkė yra UAB „Ekonovus“, jos darbų ir inventorizacijos pabaiga numatoma šių metų gruodžio 31 dieną.

Vietoj lengvatų

Iki šiol gyventojai buvo pratę, kad, teikdami gyvenamosios vietos, pajamų deklaracijas ir kitus dokumentus, galėjo gauti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokesčio lengvatas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. lengvatos taikomos nebebus, tačiau metinė vietinė rinkliava negalės viršyti 1 procento mokėtojų disponuojamų metinių namų ūkio pajamų. Pasibaigus kalendoriniams metams mokėtojai privalės pateikti prašymą, dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, visų namų ūkyje gyvenančių asmenų gyvenamosios vietos deklaracijas, pažymas apie visas gautas pajamas per praėjusius kalendorinius metus. „Jeigu vietinė rink­liava viršys 1 procentą praėjusių metų metinių namų ūkio pajamų, mokėtojo prašymu bus perskaičiuota. „Anksčiau mokesčio dydis nepriklausydavo nuo to, kiek šiukšlių konteinerių bus ištuštinta. Tačiau nuo naujųjų metų būtent tai ir bus sąskaitos svertas. Jas gyventojams perskaičiavę praėjusius metus pateiksime. Pagal naują tvarką sąskaitos bus pateiktos kaip ir anksčiau metinės – tai yra už 2017 m. iki vasario 28 d., o dėl apmokėjimo korekcijos (mažinimas/didinimas) – neeksploatuojamų pastatų, papildomų atliekų išvežimo ar mažų disponuojamų metinių namų ūkio pajamų – tik 2018 m.“, – aiškino R. Martinkus ir pabrėžė, kad atliekų surinkimo rinkliavos pokyčius visos savivaldybės įgyvendina vykdydamos Lietuvos Vyriausybės nutarimą Nr.711 iš 2013 m. liepos 24 d. Su juo detaliau galima susipažinti internetinėje svetainėje www.gargzdusvara.eu /teisinė informacija/

Nuo 2017 m. sausio 1 d. laukia dvinarė vietinės rinkliavos už šiukšles sistema: pastoviosios ir kintamosios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų įvedimas. Taip pat nebebus taikomos lengvatos, tačiau metinė vietinė rinkliava negalės viršyti 1 procento jos mokėtojų disponuojamų metinių namų ūkio pajamų.

Aistė NOREIKAITĖ 2016-09-05

Rajono konfliktą su KRATC prilygino išblėsusiai meilei

Klaipėdos rajono savivaldybė toliau bando įrodyti Lietuvai, kad atliekų tvarkymo sistema Klaipėdos regione yra veikiama ambicijų karo. Savivaldybė įsitikinusi, kad sumažinti atliekų šalinimo kaštus įmanoma tik kuo mažiau šiukšlių vežant į Dumpių sąvartyną, kur už kiekvieną atliekų toną tenka mokėti solidų 39 eurų įkainį. Jau įsitikinta, kad pigiau būtų atliekas rūšiuoti patiems ir tiesiai vežti į deginimo gamyklą. Tai bandančiai daryti Savivaldybei uždėtas apynasris, nes minėtas paslaugas yra monopolizavusi UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Savarankiškumo užsimaniusiam rajonui primenamas vienas esminis niuansas – įmonę sukūrė patys.

Derasi trečius metus

Praėjusią savaitę Savivaldybėje organizuotas politikų ir Administracijos specialistų darbo grupės posėdis. Nuspręsta dar kartą aptarti būdus, galinčius padėti susitarti su KRATC ir 88 proc. jo akcijų valdančia Klaipėdos miesto savivaldybe. „Bangoje“ daug kartų rašyta, kad mūsų Savivaldybė KRATC vykdomai politikai pradėjo priešintis 2013 m., kai buvo drastiškai padidintas „vartų mokestis“ už įvežamas šiukšles – nuo 56 Lt (16,22 Eur) už toną iki 135,41 Lt (39,22 Eur). Klaipėdos rajonui teisminiu keliu nepavyko įrodyti, kad kaina pakelta nepagrįstai. Nerimą ėmė kelti ir tolimesni įmonės valdymo procesai, mat 7 regiono savivaldybių bendra įmonė didžiąja dalimi valdoma Klaipėdos miesto, o likusios savivaldybės teturi nuo 0,002 iki 6,08 proc. akcijų ir jokio sprendžiamojo balso. Mažesniosios akcininkės dėl to siūlė perskirstyti įmonės dalis ir KRATC valdyti vienoda balsų teise, bet toks sprendimas liko teorija.

Į Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų pasitarimą ketvirtadienį buvo pakviestas Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arūnas Šulcas, Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistė Renata Chockevičienė ir KRATC teisininkė Gražina Eimantaitė.

Prašo netrukdyti rūšiuoti

Savivaldybės norą savarankiškai tvarkyti dalį atliekų KRATC ne kartą įvertino kaip trukdymą bendrai regiono savivaldybių atliekų tvarkymo sistemai. Tačiau Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas svečiams akcentavo, kad dalį atliekų rajonas į sąvartyną visgi veža. Esą jei KRATC sugebėtų pigiau tvarkyti atliekas nei samdomas privatininkas, Savivaldybė vėl mielai visas šiukšles vežtų ten. „Gargždų švaros“ direktorius Rimantas Martinkus kalbėjo tiesiai: „Pagrindinis mūsų susitikimo tikslas – ne paslaptis niekam. Tenorime, kad KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybė netrukdytų mums rūšiuoti atliekų. Nenorime visiškai pasitraukti iš sistemos ir kaip mums siūloma susimokėti didelius pinigus, padengti kažkokias paskolas ir t. t. Draugausim, tik norim rūšiuoti stipriau nei kitos savivaldybės.“

Visgi Klaipėdos vicemeras A. Šulcas į kaltinimus reagavo ramiai: „Mes labai džiaugiamės jūsų noru rūšiuoti atliekas. Sveikintina, ir mes tikrai netrukdėm, netrukdom ir netrukdysim. Antra, mes neturime jokių teisių nurodinėti „Fortum“. Tai privati UAB, kuri pati apsisprendžia, ką daryti. Manau, jie labai nori priimti atliekas iš visur, bet brangina savo licenciją ir paiso įstatymų.“

Skolos – iš oro?

Klausimų rajono politikams kelia KRATC skaičiuojamas solidarumo mokestis („vartų mokesčio“ dalis už atliekų transportavimą) ir stambių gabaritų aikštelių Gargžduose ir Vėžaičiuose eksploatacijos išlaidos. Jau pernai įmonė skaičiavo, kad patirs nuostolių, mat rajonas į Dumpius veža daug mažiau šiukšlių nei anksčiau. KRATC teisininkė G. Eimantaitė patikslino, kad nesumokėta suma paskaičiuota pagal regioniniame atliekų tvarkymo plane nurodytą atliekų prognozę – anais metais į KRATC planuota atvežti apie 18 600 t atliekų. Tačiau Savivaldybės juristas Vaidotas Jasas tokius skaičiavimus vadino nieko vertais. „Skaičiavimuose teisinės motyvacijos absoliučiai nėra. Teigiate: „mes kažkada planavome, galvojome, kad jūs atvešite tiek, bet kadangi neatvežėte, tai būkite malonūs susimokėkite“. Įsipareigojimų Atliekų tvarkymo plane nėra. Tai tik numanomi skaičiai“, – apie tai, kad skolas KRATC skaičiuoja tarsi iš oro, tikino teisininkas.

Nesutariama ir dėl to, kas turėtų prižiūrėti stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles Gargžduose ir Vėžaičiuose. Jas KRATC įrengė pasinaudodamas ES parama. Rajono politikai suskaičiavo, kad aikšteles perėmus „Gargždų švarai“, KRATC kas mėnesį nebereikėtų mokėti dar po 4,05 Eur už atliekų toną. Anot R. Martinkaus, iš pradžių KRATC patys leidosi į derybas perduoti aikšteles rajonui, bet dialogas nutrūko. KRATC juristė G. Eimantaitė susitikime paaiškino, esą perduoti aikšteles trukdo teisinė bazė. „Nei nuosavybės teise, nei nuomos, nei panaudos būdu aikštelių perduoti negalime. Turi praeiti 5 metų projekto įgyvendinimo terminas, per kurį visą atsakomybę už aikšteles institucijos vis tiek taiko mums“, – viltis dar sumažinti mokesčius KRATC užgesino ji.

Susitikime dalyvavę Klaipėdos miesto savivaldybės ir KRATC atstovai turėjo atsakyti į rajono politikų klausimus.

Mažiau veži, mažiau ir moki – tokiu elementariu principu Klaipėdos rajonas nusprendė sumažinti atliekų tvarkymo kaštus. Savivaldybės administracijos direktorius S. Karbauskas priminė, kad VšĮ „Gargždų švara“ dar 2014 m. paskelbė konkursą atliekoms rūšiuoti, jį laimėjusi UAB „Ekonovus“ Gargždų pramoniniame rajone įsirengė rūšiavimo liniją – antrines žaliavas teikia perdirbti, išrūšiuotas komunalines veža deginti į „Fortum“ jėgainę. Per pirmuosius mėnesius pavyko pasiekti kone drastišką efektą – į KRATC benuvežta maždaug 55 proc. visų rajone surenkamų atliekų. „Pradžioje lyg viskas buvo gerai, bet vėliau iš jėgainės atstovų sulaukėme atsakymų, kad jie negali imti daugiau kaip 400 tonų per mėnesį, vėliau – vos 200 t, taigi buvome priversti didesnę dalį atliekų vėl vežti į KRATC“, – priminė S. Karbauskas. Jis dar kartą išreiškė nuomonę, esą tokia deginimo gamyklos pozicija yra veikiama Klaipėdos miesto politikų.

UAB „Fortum“ atstovas žiniasklaidai Andrius KASPARAVIČIUS:

– Klaipėdos rajono savivaldybės atliekas deginti vežančiai UAB „Ekonovus“ kvotų mes nesumažinome. Leidžiame atvežti tiek, kiek numatyta sutartyje, t. y. iki 200 t. Metų pradžioje įmonė ėmė vežti ženkliai didesnius kiekius nei anksčiau, todėl mes klientus perspėjome, kad jie viršijo nustatytas normas.

Esame sudarę sutartį su KRATC, kuri yra įsipareigojusi atvežti konkretų atliekų kiekį. Priešingu atveju grėstų baudos. Žinodami, kad Klaipėdos rajonas jiems yra vienas iš atliekų tiekėjų KRATC, priimdami daugiau atliekų iš rajono mes tarsi darytume įtaką KRATC, kad jie neįgyvendintų sutarties sąlygų. Ciniškai kalbant, mes galėtume priimti didelį atliekų kiekį iš rajono ir dar baudas iš KRATC, bet puikiai žinome, kad ši įmonė yra septynių regiono savivaldybių darinys ir susitarta būtent ten priimti visas atliekas. Jei bus susitarta kitaip, mes neprieštarausime ir priimsime tiesiogiai.

„Santuoka paprastai būna dviem variantais – iš meilės arba iš ekonominio išskaičiavimo. Iš kalbų suprantu, kad meilė gyvenant bendroje sistemoje lyg ir išliko, bet ekonominiai paskaičiavimai rodo, kad nelabai apsimoka. Jei šeima jau nusprendė atskirose lovose miegoti, tai reikia viską susiskaičiuoti“, – per susitikimą su Savivaldybės atstovais samprotavo Klaipėdos vicemeras Arūnas Šulcas.

Jolanta VENSKUTĖ

Informacija: laikraštis "Banga"

http://gargzdai.lt/rajono-konflikta-su-kratc-prilygino-isblesusiai-meilei/

Šiukšlių tvarkymo vadžių atleisti neketina

Nemokėjau rinkliavos už šiukšles ir neketinu mokėti – taip kategoriškai „Bangos“ žurnalistei neseniai pareiškė vieno sodo sklypo sodininkų bendrijoje savininkė rinkliavą administruojančiai VšĮ „Gargždų švara“ už privatų sodo sklypą mokesčio nemokėjusi nuo pat 2012 m. Įstaiga pernai dėl skolų įspėjo apie 4 000 klientų, iš kurių maždaug pusė nusprendė nerizikuoti ir susimokėjo nelaukę antstolių. Savivaldybei pavaldi „Gargždų švara“ primena, kad skolų nurašymo diena neišauš, nes Klaipėdos rajone rinkliava įvesta pagal visos Lietuvos ir juolab Europos pavyzdį – siekiant civilizuotai tvarkyti ir apskaityti buityje susidarančias atliekas.

Antstoliams iškart neatiduoda

Rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą Klaipėdos rajone įvesta prieš ketverius metus, tačiau dalis atliekų turėtojų su tokiu tvarkos mokesčiu sutikti vis dar nelinkę. VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus informavo, kad metinės rinkliavos nesumokėjusiems turto savininkams siunčiami įspėjimai – tai vidinė įstaigos ikiteisminio proceso tvarka. Jei įspėjimai skolininkų nesudrausmina, kreipiamasi į teismą, kuris oficialiai priteisia skolą, o ją išieškoti perduodama antstoliams. Įstaigos juristė Dovilė Petraitytė informavo, kad priminimų apie neapmokėtą sąskaitą per metus išsiunčiama apie 4 000. „Maždaug pusė įspėtų turto savininkų po tokių priemonių skolą sumoka, o likusieji, gavę šaukimą į teismą, susimoka iki posėdžio“, – teigė juristė. Dėl to skolininkų procentas pamečiui mažėja, o Klaipėdos rajono gyventojai darosi supratingesni dėl visuotinai apmokestinto atliekų tvarkymo.

Nepaisant mažėjančio nemokių gyventojų skaičiaus, kai kurie klien­tai laikosi kategoriškų nuostatų. Gargždiškė pensininkė Jovita Š. „Bangai“ guodėsi, kad pernai gavo VšĮ „Gargždų švara“ pranešimą, jog įstaigai yra skolinga už atliekų surinkimą privačiame sodo sklype už trejus metus. Senjorė teigė neketinanti padengti skolos, nes su viešąja įstaiga nėra pasirašiusi sutarties, neturi konteinerio ir juolab esą sode nekaupia šiukšlių. R. Martinkus pripažino, kad sodininkams (ir ne tik) vis dar neretai tenka priminti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės priimtas sprendimas dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą veikia teisės akto principu. Rinkliavos mokėtojais rajone tapo visi nekilnojamojo turto savininkai.

Individualių namų ar komercinės paskirties patalpų savininkai rinkliavos gali nemokėti tik tuo atveju, jei įrodo patalpas esant nenaudojamas (pateikia elektros ir vandens tiekėjų pažymas) arba faktiškai įrodo, kad tai – statybvietė, nudegęs namas ir pan. Sodininkams, sklype neturintiems pastato, rinkliava netaikoma, o esant sodo paskirties statiniui metinė rinkliava siekia 23 Eur. „Galimybės pateikti pažymas ir įrodyti, kad namelyje negyvenama, sodininkams nėra. Tokia išlyga taikoma, tik jei statinio paskirtis – gyvenamasis namas. Visgi sodininkams yra galimybė taikyti leng­vatų sistemą. Jei Klaipėdos rajono teritorijoje pensininkas turi du turto vienetus, už antrąjį jis gali mokėti 50 proc. mažiau. Tačiau tai galioja tik vienam arba dviese turto objekte gyvenantiems pensinio amžiaus asmenims“, – dėstė R. Martinkus.

Teršėjus rado dalindami konteinerius

Lengviau identifikuoti skolininkus VšĮ „Gargždų švara“ gali ir padedama kompiuterinės sistemos. Neseniai įdiegtas papildomas modulis leidžia administratoriams iš karto matyti, kiek konkrečioje gyvenvietėje ar kvartale yra skolininkų.

Naudodamasi ortofotografijomis įstaiga gali be vargo įvertinti, kokioje būsenoje yra statomas objektas. Juolab kad dažnai turto savininkai bando sukčiauti – kol namas neperduotas Statybos inspekcijai, tol vengia mokėti rinkliavą. Kad daug teoriškai dar statomų namų iš tiesų yra gyvenami, VšĮ „Gargždų švara“ įsitikino rudenį, kai dalijo individualius rūšiavimo konteinerius stiklui, popieriui ir plastmasei. Neseniai įstaiga gavo pluoštą vieno Doviluose gyvenančio piliečio klausimų, mat jam rinkliava paskaičiuota nuo 2015 m. spalio. Vyras širdo, kad aplink įsikūrę kaimynai rinkliavos esą nemoka, o jam tokia priedermė jau taikoma. Doviliškis taip pat stebėjosi, kad mokestis taikomas, nors šeima net neturi konteinerio buitinėms atliekoms. „Mokėtojas identifikuotas dalijant ant­rinių atliekų konteinerius. Nustatyta, kad name gyvenama, o tai reiškia, kad neabejotinai susidaro ir atliekų. Namo savininkas mokėtoju tapo nuo fakto nustatymo datos. Naujų mokėtojų nustatymo galimybę patikrinimų metu leidžia Savivaldybės tarybos priimti teisės aktai“, – informavo R. Martinkus.

Konteinerio neturėjimas neatleidžia nuo rinkliavos lygiai taip pat, kaip įstatymo nežinojimas – nuo atsakomybės. Administratorių teigimu, šią taisyklę jau puikiai supranta naujakuriai. Didelė dalis Sendvario seniūnijoje namus statančiųjų patys atvyksta į įstaigą, informuoja esantys teršėjai ir iš vežėjų būstinės nemokamai pasiima atliekų konteinerį. Pernai ir užpernai išdalinta po maždaug 1 800 konteinerių (120 ar 240 l talpos). Visgi iš jų tik apie 600 pasiėmė nauji mokėtojai. Likusieji – ilgamečiai gyventojai, pribrendę pagaliau pasiimti konteinerį ir atliekas šalinti civilizuotai.

Sąskaitas už 2016 m. „Gargždų švara“ vartotojams išsiuntinės pavasarį. Gera žinia ta, kad rinkliava šiemet nebrango. Kitų metų prognozių direktorius R. Martinkus nesiryžo įvardinti. Aplinkos ministerijos teikimu įsigaliojo sprendimas visuose regioniniuose atliekų tvarkymo centruose, taip pat ir Klaipėdoje, įvesti sąvartyno mokestį – po 3 Eur už kiekvieną įvežamą toną. Nepaisant to, kad jau mokamas „vartų mokestis“ už taip pat kiekvieną į sąvartyną įvežamą toną. Tiesa, pirminiame sprendimo projekte buvo kalbama apie 17 Eur mokestį, tad įvestasis – minimalus. Šiemet dėl to išaugusius atliekų priėmimo į sąvartyną kaštus „Gargždų švara“ dengs savo sukauptomis lėšomis.

Klaipėdos rajono savivaldybė yra vienintelė Lietuvoje iš visų 60 savivaldybių, turinti rūšiavimo aikštelę savo teritorijoje. Visos atliekos, surenkamos iš Klaipėdos rajono gyventojų, vežamos į rūšiavimo aikštelę, kur yra perrūšiuojamos. 2015 m. Klaipėdos rajone surinkta 19 505,7 tonos komunalinių atliekų. Iš šio kiekio Klaipėdos rajono rūšiavimo aikštelėje antriniam perdirbimui buvo išrūšiuota 754,8 t atliekų, kurios buvo perdirbtos ir nepateko į sąvartyną. Tai parodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje individualios rūšiavimo linijos atliekų išrūšiavimo rodiklis yra itin didelis. Iš jų popieriaus – 281,18 t, stiklo – 127 t, plastikinių ir metalinių pakuočių – 255,82 t, biologiškai suyrančių atliekų – 90,84 t. Iš bendro naudojimo antrinių žaliavų surinkimo konteinerių „varpelių“ 2015 m. buvo surinkta 552,97 t, o iš individualių valdų rūšiavimo konteinerių 2015 m. surinkome 93,68 t. Iš viso atliekų deponuota už beveik 1,3 mln. Eur. VšĮ „Gargždų švara“ stebi tendenciją, kad surenkamų atliekų kiekis rajone vis dar auga. 2014 m. surinkta 19 327,1 t, o 2013 m. –18 900 t.

2015 m. Savivaldybės patvirtintomis lengvatomis pasinaudojo 568 asmenys. Suteikta lengvatų už 13 473,83 Eur. Dažniausiai lengvatinė tvarka taikoma tiems mokėtojams, kurie turto objekte gyvena vieni, yra neįgalūs, rajone turi daugiau nei vieną statinį, taip pat, jei atstumas nuo kelio iki sodybos yra didesnis nei 1 km. Speciali komisija kartais taiko ir išimties tvarką. Pavyzdžiui, jei asmeniui iki lengvatinio įkainio trūksta vos kelių procentų numatyto neįgalumo, turto objektas senatvėje dėl formalumų perrašomas paveldėtojams ir pan. Lengvatos netaikomos, jei rinkliavos mokėtojas yra įsiskolinęs už atliekų tvarkymą.

 

Informacija: laikraštis "Banga"

http://www.gargzdai.lt/siuksliu-tvarkymo-vadziu-atleisti-neketina/

"Vaitelių" sodininkų sąskaitos už šiukšles nebepasiekia

Klaipėdos ir Kretingos rajonų sankirtoje įsikūrusi sodininkų bendrija „Vaiteliai“ išgyvena pakilimą, o įprastai sodininkus barančios institucijos vaiteliškius jau vadina pavyzdiniais. Viešoji įstaiga „Gargždų švara“ kitus sodininkus irgi skatina imti pavyzdį iš „Vaitelių“ – čia pritaikyta ypač patogi atliekų surinkimo sistema. Nauja bendrijos valdžia padarė taip, kad sąskaitų už šiukšles sodininkai negautų.

Be papildomų mokesčių

Sodininkų bendrija „Vaiteliai“ – antroji pagal sklypų skaičių Klaipėdos rajone po „Dituvos“. Vaiteliai talpina 2 698 standartinius sklypus po 6 a, iš kurių nuolat gyvenamų – tik apie 300. Prieš beveik porą metų valdžią „Vaiteliuose“ į savo rankas perėmė verslininkas Rimtautas Aniulis. Kaip pats sako, šešerius metus mokėjo nario mokestį, bet investicijų nepastebėjo: keliai netvarkyti, gatvės neženklintos, atliekos konteineriuose virsdavo per kraštus. Bendrijos narių sprendimu pasikeitusi valdyba per dvejus metus įvedė tvarką. Dabar bendrijoje įrengtos 5 aikštelės, kuriose stovi buitinių ir antrinių atliekų konteineriai, naujos autobusų stotelės-paviljonai, skelbimų lentos, įrengtas apšvietimas. Svarbiausia tai, jog sodininkams nario mokestis dėl investicijų nepadidėjo: jei pernai sklypui paslaugos atsiėjo 100 Lt per metus, tai šiemet dar mažiau – 28 Eur. „Iš anksto suplanuojame metines išlaidas, padarome sąmatą ir dalijame ją iš narių skaičiaus. Pavyzdžiui, stotelių paviljonai, atliekų aikštelių įrengimas ir skelbimų lentos kainavo 12 001,85 Eur, gatvių ženklinimas – 14 590,80 Eur, paviljonų apšvietimas – 5 746,43 Eur“, – sumas įvardijo pirmininkas.

Jau rūšiuoja atliekas

VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus „Vaitelius“ giria už atsakingą požiūrį į atliekų tvarkymą. „Bendrija yra viena iš trijų rajone, kuri pasinaudojo juridinio asmens statusu ir galimybe šiukšlių kiekį deklaruoti. Tai reiškia, kad mūsų įstaiga nebesiunčia sąskaitų kiekvienam sodininkui atskirai. Suskaičiuojama, kiek atliekų vežėjas per metus išveš iš bendrijos, tas kiekis deklaruojamas ir išrašoma viena sąskaita visai bendrijai“, – sistemą priminė R. Martinkus. Šiemet „Gargždų švaros“ ir vežėjų paslaugos bendrijai turėtų atsieiti 19 157 Eur. Iš viso bendrijoje pastatyti 26 kubiniai konteineriai, kurie sezono metu tuštinami dukart per savaitę, o ne sezono – dukart per mėnesį.

Tikėtina, kad kitąmet sąskaitos suma bus dar mažesnė, nes „Vaiteliuose“ neseniai pastatyti penki atliekų rūšiavimo konteinerių komplektai – tai kol kas vienintelė bendrija rajone, turinti tokį patogumą. Atliekas taip pat deklaruoja mažiausia rajone sodininkų bendrija „Vyšnelė“ ir bendrija „Šernai“. Tikimasi, kad „Vaitelių“ pavyzdys paskatins ir kitus pirmininkus organizuoti patogesnį atliekų išvežimą.

Kiekvienam sklypui – 7,10 Eur

R. Aniulis pasidalino mokesčio už šiukšles paskirstymo sodininkams sistema. Bendra už atliekas tenkanti suma „Vaitelių“ sodininkams padalijama lygiomis dalimis, nepaisant to, ar savininkas nuolat gyvena, ar tik atvažiuoja sezono metu. Taigi kiekvienam sklypui atliekos šiemet kainavo 7,10 Eur. Anksčiau sklypui be statinio atliekos atsieidavo 40 Lt (11,58 Eur), sodo namui – 79 Lt (23 Eur), gyvenamajam namui – 190 Lt (55 Eur). Taigi šiųmetinė suma visiems žymiai mažesnė ir, anot pirmininko, sąžininga. R. Aniulis neatmeta galimybės ateityje sumas diferencijuoti, tačiau kol kas nežinoma, kaip. Juolab kad iš esmės sodininkams atliekų išvežimas papildomai nekainuoja – sąskaita apmokama iš metinio nario mokesčio. Kiekvienam sklypui, kaip jau minėta, sąskaita nėra siunčiama.

Be to, nuolat gyvenantieji neturi individualių konteinerių – visi šiukšles meta į bendrus, esančius aikštelėse. „Anksčiau neišvengdavome vaizdo, kai retai vežant šiukšles konteineriai būdavo perkraunami atliekomis, per jas pačių konteinerių nesimatydavo, sklido smarvė. Dabar to nebėra, nes pasirinkome dažnesnį šiukšlių išvežimą, o ne daugiau konteinerių“, – aiškino pirmininkas. Tiesa, „Vaiteliai“ šiukšlių sistemai palankūs dėl išskirtų servitutų, platesnių kelių ir niekam nepriklausančių sklypų. Visa tai buvo panaudota aikštelėms įrengti. Dalis bendrijų „Gargždų švarai“ teisinasi, kad būtent dėl užstatytų plotų neturi kur statyti konteinerių. Visgi „Vaitelių“ pavyzdys rodo, kad įmanoma peržiūrėti teritorijas ir kiekviena bendrija ras, kur įrengti bendrų plotų.


  • VšĮ „Gargždų švara“ kviečia sodininkų bendrijų pirmininkus domėtis teigiamais atliekų surinkimo pavyzdžiais. Direktorius Rimantas Martinkus pasiruošęs pirmininkams suteikti visą informaciją apie atliekų deklaravimą. Papildoma informacija teikiama telefonu 8 (46) 45 17 18.
Klaipėdos rajonas kimba į šiukšlių milžiną

Šiemet Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams rinkliava už komunalines atliekas nebrango. Viliamasi, kad jos branginti neteks ir artimiausiais metais, mat rajonas rado būdą, kaip sumažinti į sąvartyną vežamų atliekų kiekį. Rajone surinktos buitinės atliekos jau tris mėnesius išrūšiuojamos čia pat Gargžduose. Nekeista, kad toks rajono užmojis glumina Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą (KRATC), kuris pagal ES reikalavimus turėtų tvarkyti visas rajone susidarančias atliekas. Nepaisyti KRATC tvarkos rajonas ėmėsi dėl to, kad pačių valdomoje bendrovėje politikai teigia neturintys jokio sprendžiamojo balso.

 

2 pav. Gargždų pramoniniame rajone, buvusioje naftos perdirbimo bazėje, UAB „Ekonovus“ investavo apie 400 tūkst. Lt ir įrengė mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo liniją.

 

Privertė išaugęs „vartų“ mokestis

2003 m. įkurta 7 regiono savivaldybių valdoma UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ gavo pagrindinę užduotį – sukurti bendrą atliekų tvarkymo sistemą. Būtent šios įmonės administruojamame Dumpių sąvartyne nugula beveik visos rajone civilizuotai šalinamos atliekos, ji rūpinasi rūšiavimu, utilizavimu. Bet kai 2013 m. KRATC padidino įvežamų atliekų tonažui taikomą „vartų“ mokestį ir akcininkų priešinimosi nebuvo klausomasi, didžiuma savivaldybių sukluso. KRATC administracija tuomet didinamą įkainį motyvavo investicijomis į ES reikalavimus atitinkančius įrenginius ir augančius įsipareigojimus. Tai atsiliepė ir rinkliavų mokėtojams – beveik visose savivaldybėse, tuo pačiu ir Klaipėdos rajono, šiukšlės pernai tapo brangesnės.

Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Cirtautas „Bangą“ tikino, kad KRATC bendrasavininkų netenkina valdymo sistema, kai Klaipėdos miesto savivaldybė valdo net apie 90 proc. akcijų. „Todėl likusios savivaldybės sprendimų nelemia. Savivaldybių atstovai yra tik stebėtojų taryboje, bet ši sprendžiamojo balso neturi“, – susiklosčiusią padėtį aiškino K. Cirtautas. Anot jo, atliekų tvarkymą KRATC valdyti turėtų lygiomis teisėmis. Esą dabar akcininkams kyla įtarimų, ar UAB veikla apskritai yra skaidri. „Klaipėdos miesto merui likusios šešios savivaldybės mero parašais buvo pateikusios siūlymą sudaryti kitos formos valdymo organą, gal būt viešosios įstaigos, kurioje atstovavimas būtų proporcingas gyventojams. Bet panašu, kad nieko keisti nesiruošiama“, – teigė K. Cirtautas.

3 pav. Bangos“ korespondentai užfiksavo į teritoriją atvykusios šiukšliavežės krovą. Pagal griežtą tvarką šiukšliavežės sveriamos, o integruota saugos sistema tikrina, ar atvykęs automobilis tikrai aptarnavo rajono teritoriją. Išpiltos šiukšlės verčiamos į įrenginį, kuriame automatiškai rūšiuojamos statybinės atliekos, stiklas, skardinės ir kt., kol paskutiniajame konteineryje atsiduria deginti tinkamos šiukšlės. Pastarąsias rangovai veža į „Fortum“, antrines atliekas tiekia perdirbėjams, biologiškai skaidžias – jas renkančioms privačioms įmonėms. Į sąvartyną bevežama maža dalis visų atliekų bei tos, kurios surenkamos savaitgaliais. Maždaug 5 proc. atliekų rūšiuojama žmonių rankomis. Liniją aptarnauja 8 darbuotojai. Anot R. Čigo, į šias darbo vietas pretendentų netrūko. Skendėti smarvėje ir purve ryžosi toli gražu ne varguoliai. Juolab kad vieša paslaptis – tarp šiukšlių atsiduria net vertingų daiktų. Teritorija saugoma, mat pasitaiko slampinėjančių asocialų.

 

Išeitis – deginti patiems

Baiminamasi, kad „vartų“ mokestis gali didėti ir ateityje. „Iš KRATC atstovų išgirdome, kad vienintelis būdas sumažinti už atliekų įvežimą mokamą kainą – sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Tai ir padarėme – VšĮ „Gargždų švara“ paskelbė viešųjų pirkimų konkursą „Mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo ir perdavimo utilizuoti (perdirbti, deginti ir kt. panaudoti) paslaugai pirkti“. Tokiu būdu Savivaldybėje surenkamomis atliekomis pasirūpina konkursą laimėjusi įmonė, o į sąvartyną vežamos tik deginti ir perdirbti netinkamos atliekos“, – aiškino VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus.

Anksčiau rajono atliekas rūšiavo ir tinkamas deginti į deginimo įmonę „Fortum“ vežė pats KRATC. Tačiau nutarta papildomai šiukšlių nevežioti ir jas išskirstyti iš karto rajone. „Kol kas dėl tam tikrų trukdymų labai didelės ekonominės naudos neturime. Tačiau KRATC „vartų“ mokestis ateityje gali vėl didėti. Manau, dabar esame pasirinkę tinkamiausią kelią atliekas tvarkyti nekeliant kainų gyventojams. Be to, idealiai įgyvendinsime aplinkosauginį aspektą, nes į sąvartyną dabar patenka tik apie 30 proc. rajone surenkamų šiukšlių. Taip nedidiname sąvartyno šiukšlių kaupo“, – rezultatą įvardijo R. Martinkus. Jo teigimu, įgyvendinti tokį planą nebuvo lengva. „Nebesinori net prisiminti, kiek buvo trukdžių „linkėjimų“, kad šis rūšiavimo konkursas būtų sunaikintas. Vieni trukdžiai baigėsi, bet matome kitus. Manau, tikslas yra tas pats – kad Klaipėdos rajono savivaldybėje paslaugas atliekanti įmonė atliekas pristatytų tik į KRATC“, – įsitikinęs R. Martinkus.

Dirba pramoniniame rajone

UAB „Ekonovus“ Gargždų pramoniniame rajone pernai įsirengė atliekų rūšiavimo liniją ir pagal konkurso sąlygas paslaugą teiks metus, su galimybe dar dvejus metus sutartį pratęsti. „Ekonovus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimundas Čigas teigė, esą jei po 3 metų netektų galimybės rūšiuoti rajono komunalines atliekas, darbo jiems netrūktų. Didelėje dalyje Lietuvos regionų komunalinį ūkį aptarnaujanti įmonė čia rengiasi tvarkyti perdirbti skirtas pakuotes.

Rūšiuotojų atstovas atsargiai kalba apie teikiamą paslaugą. „Mes nesame konflikto dalyviai, o veikiau susidariusios situacijos įkaitai, nenorintys į ją dar labiau veltis. Darome tai, ką įsipareigojome pasirašę sutartį, stengiamės spręsti nesklandumus, kurių kyla dėl šalių nesutarimo, ir užtikrinti kokybiškas paslaugas vartotojui“, – teigė jis.

___________________________________________________________________________________

Atliekų rūšiavimo ir perdavimo utilizuoti paslaugą „Ekonovus“ rajone visu pajėgumu teikia nuo šių metų sausio. Rezultatai akivaizdūs – vasario mėnesį iš 1172 t atliekų net 917 t išrūšiuota Gargžduose, kovą – 903 t. Atitinkamai į sąvartyną Dumpiuose vasarį beišvežtos 254 t, o kovą – 579 t atliekų.

_____________________________________________________________________________________

 

KRATC irgi nori rūšiuoti

Tai, jog Klaipėdos rajone atliekos rūšiuojamos savarankiškai, KRATC nepalanku – įmonė įgyvendina Europos Sąjungos remiamą projektą ir tobulindama atliekų tvarkymo sistemą už bemaž 40 mln. Lt (11,5 mln. €) stato savo atliekų rūšiavimo gamyklą. Nors iki šiol įmonė rūšiavo visų 7 savivaldybių atliekas, naujoji gamykla paslaugą teikti leis dar efektyviau. Tačiau akivaizdu, kad Klaipėdos rajonas savo atliekų į KRATC rūšiuoti nebetieks.

„Nei Klaipėdos rajono savivaldybė, nei UAB „Gargždų švara“ nėra oficialiai informavę KRATC, kad ketintų savo atliekas rūšiuoti savarankiškai ar tvarkyti kažkaip kitaip. Klaipėdos rajono savivaldybė, kartu su kitomis 6 apskrities savivaldybėmis 2005 m. yra pasirašiusi sutartį, kurioje įsipareigoja laikytis solidarumo principo ir užtikrinti regioninės atliekų tvarkymo sistemos vieningumą. Paprasčiau sakant, visų savivaldybių gyventojai moka, kad išlaikytų privalomą infrastruktūrą: sąvartyną, atliekų priėmimo aikšteles, ekologišką atliekų sutvarkymą ir kt. Jei Klaipėdos rajono savivaldybė imtų atliekas tvarkyti savarankiškai, jai tektų arba sukurti savo infrastruktūrą, arba mokėti didesnį „vartų“ mokestį. Jeigu ji nori tvarkyti atliekas atskirai ir naudotis bendrai sukurta infrastruktūra, neprisidėdama prie jos išlaikymo – didėtų išlaidos kitoms 6 regiono savivaldybėms“, – taip situaciją komentuoja KRATC administracija.


„Išnagrinėjome teisines aplinkybes ir pirkome vežėjo paslaugą, kuris pats sutvarkytų rajone susidarančias atliekas. Nėra jokių norminių reikalavimų, kuriems nusižengtume pirkdami tokią paslaugą. Mums svarbu, kad būtų pigiau, o vežėjai savo ruožtu įsipareigoja laikytis aplinkosauginių reikalavimų. Jokių pažeidimų nedarome. Yra tik pasvarstymai iš KRATC, kad mes blogiečiai, jog išlipome iš bendro katilo. Tikrai nebus taip, kad nieko negirdėdami ir nematydami aklai vykdysime nurodymus ir nekreipsime dėmesio į keliamas kainas“, – nuomonę dėstė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras K. CIRTAUTAS.

Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Artūras ŠULCAS „Bangai“ akcentavo, kad LR akcinių bendrovių įstatymas numato, jog įmonę akcininkai valdo proporcingai turimų akcijų skaičiui. „Nuo įkūrimo daugiausia akcijų turėjo Klaipėdos miestas, tad logiškai mes turėjome turėti daugumą valdyboje, stebėtojų taryboje ir kituose valdymo organuose. Bet tas pats įstatymas numato, kad galima akcininkų sutartis dėl veiklos formavimo. Šią sutartį pasirašėme ir jos sėkmingai laikėmės. Visiška netiesa, kad Stebėtojų taryba neturi įtakos valdymui. Būtent ji formuoja valdybą. Bėda ta, kad mažosios savivaldybės nesigilino į procesus ir rimtai nežiūrėjo į šitą garbę ir pareigą. Kai pernai liepą sutartis baigėsi, mes klausėme mažųjų savivaldybių atstovų, ar jie matytų prasmę naujai sutarčiai. Gavome tik vieną atsakymą: duokite mums vietų valdyboje. Klaipėdos savivaldybė turi daugiau kaip 90 proc. KRATC akcijų ir realiai gali vienašališkai formuoti visas valdymo institucijas. Ar galimas kitoks valdymo susitarimas? Įvyko nauji savivaldybių tarybų rinkimai ir žiūrėsime, kaip politikai kalbėsis. Tačiau klausimas klaipėdiškiams: kodėl dykai atiduoti tai, kas pagal įstatymą mums priklauso? Manau, kad mūsų ateitis yra dirbti kartu, tačiau tartis reikia ne diktuojant sąlygas, o proporcingai pagal įdėtą kapitalą, žmogiškuosius išteklius ir kt.“, – įsitikinęs A. Šulcas.

Jolanta VENSKUTĖ 2015-04-11

Vakarietiškam atliekų tvarkymui prašo pinigų

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos prašoma rasti resursų ir investuoti į vakarietišką atliekų tvarkymą. Tam, kad rajone atsirastų pusiau požeminiai konteineriai, būtų atnaujinti vadinamieji rūšiavimo „varpeliai“, o prie konteinerių nereikėtų braidyti po purvą, gali prireikti beveik 750 tūkst. Lt (be PVM).

„Varpeliai“ paseno

Všį „Gargždų švara“ birželį kreipėsi į savo steigėją – rajono Savivaldybės tarybą – ir nurodė, kam ir kokių lėšų reikėtų norint kuo greičiau pagerinti atliekų tvarkymo kokybę Klaipėdos rajone.

Prašoma lėšų penkiems objektams ir paslaugoms įgyvendinti.

„Gargždų švaros“ direktorius Rimantas Martinkus informavo, kad rajone pastatyti spalvotieji antrinėms atliekoms skirti konteineriai vis labiau dėvisi. „Per mėnesį netenkame 1–2, nes jie lūžta, o plastmasė nuo ultravioletinių spindulių skeldėja. Iki 2016 m. Aplinkos ministerija šių „varpelių“ Klaipėdos rajonui nemokamai nebeskirs, todėl turime įsigyti patys“, – teigė R. Martinkus.

Dar šiemet norima pirkti bent 60 „varpelių“ komplektų – iš viso 180 vienetų. Skirtingi pardavėjai už tokį kiekį prašo nuo 270 tūkst. Lt iki 570 tūkst. Lt (be PVM).

Šiemet buvo parengti projektai ir gauti statybos leidimai įrengti pusiau požemines  šiukšlių konteinerių aikšteles Gargždų mieste. Skirtingose vietose jų numatyta 10, tačiau projektams įgyvendinti reikia apie 350 tūkst. Lt (be PVM).

Dar 30 tūkst. Lt reikalinga sutvarkyti prieigas prie kai kurių buitinių atliekų surinkimo konteinerių. Anot R. Martinkaus, iš gyventojų sulaukiama skundų, esą norėdami išmesti šiukšles, šie turi bristi į purvą. Norima tokiose probleminėse vietose įrengti tvarkingas pakylas.

Nuosavus namus ruošia rūšiavimui

„Bangoje“ jau rašyta, kad šiemet Gargždų miesto ir galbūt aplinkinių gyvenviečių individualių namų valdos bus aprūpintos specialiais rūšiavimo konteineriais. Nuosavuose namuose gyvenantys savininkai nemokamai gaus du konteinerius – vienas bus skirtas stiklui (120 l), kitas – popieriui ir plastmasei (240 l).

1 700 tokių konteinerių komplektų gyventojams parūpins Aplinkos ministerija, o dar tokį pat kiekį išdalins vežėjai – atliekas rajone išvežanti UAB „Ekonovus“. Įmonei vėliau investicijas atlyginti įsipareigoja gamintojų ir importuotojų organizacija VšĮ „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO). „Norėdami aprūpinti šiais konteineriais visas privačias namų valdas rajone, turėtume turėti 12 000 konteinerių. Šiemet jais galėsime aprūpinti trečdalį rajono individualių valdų, o likusiems planuojame jų gauti 2015 m.“, – sakė R. Martinkus. Pirmosios konteinerių dalybos planuojamos spalį.

Nors šie konteineriai Savivaldybei nekainuos, biudžetą patuštinti teks. VšĮ „Gargždų švara“ politikų prašys skirti bent 68 tūkst. Lt (be PVM) konteinerių sužymėjimo ir valdymo programinei įrangai. Jau žinoma, kad 2015–2016 m. visoje Lietuvoje bus diegiama konteinerių skenavimo sistema. Pagal ją bus galima identifikuoti kiekvienos namų valdos išrūšiuotų atliekų kiekį ir rūšiavimo pažangumą. Norima konteinerius iš anksto tam paruošti ir pritvirtinti skenavimo detales.

Apie 25 000 Lt norima gauti atliekų rūšiavimo – svėrimo stebėjimo ir fiksavimo įrangai. Ji bus reikalinga įrengtoje naujoje atliekų rūšiavimo bazėje, kurią steigia rūšiavimo paslaugas rajonui teiksianti UAB „Ekonovus“.

Šią įrangą VšĮ „ Gargždų švara“ galėtų įsigyti iš rinkliavos už atliekų tvarkymą surinktų lėšų.

Prašomos sumos – preliminarios. Tikrasis lėšų poreikis paaiškėtų įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras. Ką leisti pirkti, spręs politikai. Lėšų poreikį penktadienį analizavo sukviesta speciali darbo grupė.

Informacija: 2014-07-16 Klaipėdos rajono laikraštis "Banga"

Rinkliava rajone - lyg stalo teniso kamuoliukas

Klaipėdos rajono taryba rytoj eilinį kartą grįš prie atliekų rinkliavos didinimo klausimo. Šįkart politikams jau teks įvertinti tą aplinkybę, kad teismas atmetė Palangos, Kretingos ir Skuodo rajonų savivaldybių ieškinius, kuriais jos siekė panaikinti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) valdybos sprendimus, susijusius su vartų mokesčio padidinimu 2013 m.

Negana to, rajone rinkliavą administruojančios VšĮ "Gargždų švara" direktorius Rimantas Martinkus Tarybos posėdžio metu pristatys informaciją, jog KRATC jau padavė įstaigą į teismą dėl to, kad būtų išieškota 178 tūkst. litų skola už pernai nesumokėtą vartų mokestį. "Gargždų švaros" turtui jau yra taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės.

Teismai palaiko KRATC

Visų Vakarų Lietuvos savivaldybių valdomas Dumpių sąvartyno operatorius KRATC tvirtina nuosekliai vykdantis Europos Sąjungos direktyvose ir Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane įtvirtintas užduotis, tad dėl to pajūrio savivaldybėms nereikės mokėti šimtatūkstantinių baudų (ES). Minėtos užduotys numato, kad 2013 m. sąvartyne turėjo atsidurti ne daugiau kaip 50 proc. jo aptarnaujamoje teritorijoje susidarančių atliekų. Likusios turi būti perdirbamos, o netinkamos perdirbti - naudojamos energijai gaminti.

KRATC už galimybę sudeginti toną išrūšiuotų atliekų "Fortum Klaipėda" jėgainėje nuo pernai moka 95,59 Lt. Teigiama, kad ši kaina yra gerokai mažesnė nei egzistuojančios kitose šalyse (apie 350 Lt už toną). Nors į Dumpių sąvartyną iš kogeneracinės jėgainės sugrįžta pelenai, už kurių tonos priėmimą jau "Fortum Klaipėda" moka KRATC 121 litą, tačiau jų yra penkis kartus mažiau nei deginti išvežtų atliekų, todėl sąnaudos padidėja 71,39 Lt/t.

Dėl išaugusių sąnaudų KRATC padidino naujus sąvartyno vartų mokesčius. Klaipėdos rajonui, mokėjusiam 56,07 Lt su PVM už vieną atliekų toną, nuo 2013-ųjų ši suma išaugo iki 135,4 Lt su PVM.

Klaipėdos ir Neringos savivaldybės su pernai vasarą paskelbtais naujais įkainiais sutiko iš karto, tačiau Palanga ir Kretinga KRATC sprendimą apskundė teismui, vėliau bylinėtis nutarė ir Šilutės bei Skuodo savivaldybės. Šilutės politikai galiausiai patvirtino didesnę rinkliavą, o kitos savivaldybės vasario 18-ąją bylą pralošė.

Pasak R. Martinkaus, analogiškoje Klaipėdos rajono savivaldybės iškeltoje byloje teismas sprendimas turėtų skelbti rytoj.

Raštas nieko nepakeitė

Paskutinę 2013-ųjų dieną Klaipėdos rajono tarybai rinkliavą buvo siūloma didinti 31,7 proc. - iki 274 Lt už vieną toną komunalinių atliekų. Atitinkamai būtų didėję ir gyventojams bei juridiniams asmenims taikomi rinkliavos dydžiai. Po ilgai besitęsusių diskusijų rajono politikai sprendimo taip ir nepriėmė. Tada administracijos direktoriui Česlovui Banevičiui buvo pavesta sudaryti darbo grupę.

Sausį vykusio Tarybos posėdžio metu buvo pristatyta šios darbo grupės parengta informacija. Tada buvo nuspręsta įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių raštu kreiptis į KRATC su pasiūlymais dėl rajono savivaldybei nustatyto vartų mokesčio perskaičiavimo. Siūlyta neįtraukti į vartų mokestį atliekų šalinimo normatyvinio pelno, KRATC darbuotojų, administruojančių Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymą, darbo užmokesčio, Vėžaičių didelių gabaritų ir kompostavimo aikštelės įrengimo sąnaudų ir kt.

KRATC parengtame atsakyme tvirtinama, kad vienintelis galimas įgyvendinti pasiūlymas yra Vėžaičių aikštelės sąnaudų perskaičiavimas, nes ji kol kas dar nėra pradėta eksploatuoti, tačiau ir tai galima padaryti tik skaičiuojant 2015-ųjų vartų mokestį.

Tad rytoj vyksiančio Tarybos posėdžio metu politikams vėl bus siūloma didinti atliekų rinkliavą iki 274 Lt už vieną toną. Jei jie pritars, rinkliava didėtų jau nuo kovo 1 d.

Skaičiai

Vasario 1 d. VšĮ "Gargždų švara" KRATC buvo įsiskolinusi 348 524 Lt, atliekų vežėjui UAB "Ekonovus" - 236 144 Lt.
Rinkliavos biudžeto sąskaitoje vasario 14 d. buvo 78 080 Lt.
Rinkliavos surinkimas vasario 12 d. siekė 83,1 proc.

 

 

Informacija: "Vakarų ekspresas" 2014-02-26

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/rinkliava-rajone---lyg-stalo-teniso-kamuoliukas-1150490/

Gargžduose atidarys didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę

Prie daugiabučių namų stovinčių konteinerių neretai stebime ne itin malonų akims vaizdelį – sukrauti kalnai senų sulūžusių baldų, sudegusios buitinės technikos. Gyventojai nesirūpindami estetiniu vaizdu atitempia po remontų pakeistus unitazus, vonias, gipskartonio plokštes, ten pat suguldo sudėvėtas automobilių padangas. Net ir norint visko į konteinerius sugrūsti neįmanoma.

Netrukus gargždiškiai galės gyventi švaresnėje, gražesnėje aplinkoje, nes nebenaudojamus namų apyvokos daiktus, atliekas, kurių negalima mesti į konteinerius, galės nemokamai palikti tam tikslui skirtoje stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelėje Gargžduose, Galežinkelio pylimo g. 6. Anot Rimanto Gedrimo, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus pavaduotojo, darbai baigti, tad tikimasi, kad lapkritį aikštelė pradės veikti.

Nauja infrastruktūra

Vakarų Lietuvoje toliau kuriama naujos atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūra. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vykdo projektą „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas". Stambiagabaričių atliekų aikštelės atsiras Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Skuodo rajonuose. Iš viso regione planuojama įrengti 10 tokių stambiagabaričių atliekų aikštelių ir 7 kompostavimo aikšteles. Specialistai neabejoja, kad, pastačius daugiau aikštelių, jose surenkamų atliekų kiekis gerokai padidės, o tai leis sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį ir aplinkos užterštumą.

Projektą vykdančio KRATC direktoriaus pavaduotojo R. Gedrimo teigimu, jei viskas vyks sklandžiai, per šiuos metus rangovai turėtų spėti įrengti aikšteles visose savivaldybėse.

Dviguba nauda

Kompostavimo aikštelės yra skirtos organiškai suyrančioms atliekoms kompostuoti. Jose priimamos želdynų karpymo ir sodo atliekos, nupjauta vejų žolė, nugenėtos medžių, krūmų bei gyvatvorių šakos, nukritę medžių lapai, daržininkystės atliekos. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė turėtų atsirasti ir Vėžaičiuose.

Projektas „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas" (projekto Nr. VP3-3.2-AM-01-V-01-019) yra vienas iš svarbiausių modernios infrastruktūros kūrimo darbų Klaipėdos regione, numatytų valstybinėje atliekų tvarkymo sistemos reformoje. Šio projekto vertė – per 18 mln. Lt. Darbai finansuojami iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo (15 072 360,63 Lt), valstybės biudžeto (apie 0,3 mln. Lt) bei KRATC lėšomis (per 3 mln. Lt).

Vienas iš didžiausių kompostavimo aikštelių privalumų – žaliosios atliekos nepatenka į bendrą srautą, todėl ne taip greitai plečiasi aplinką teršiantys sąvartynai. Kompostuojant atliekas, ne tik saugoma gamta, bet ir paruošiama ypač naudinga medžiaga – kompostas. Jis naudojamas kaip trąša augalams, miesto žaliųjų plotų priežiūrai, naujai statomų ir rekonstruojamų kelių žaliesiems plotams įrengti.

Kompostavimo aikštelės asfaltuojamos, įrengiama skysčio nuo aikštelės surinkimo sistema, kuriuo laistomi kaupai. Kompostavimo aikštelės skirtos gyventojams, priimamos ir viešose vietose sukauptos atliekos.

Uostamiestyje – trys

Nuo rugsėjo pradžios Klaipėdoje pradėjo veikti trys stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelės. Į jas uostamiesčio gyventojai gali atvežti ir nemokamai palikti nebenaudojamą buitinę bei elektroninę įrangą, padangas, mišrias statybos ir griovimo atliekas, nebereikalingus baldus, kilimus, plastiką, stiklą, kartono pakuotes ir kita.

Projektas „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas" finansuojamas pagal 2007–2013 m. ES Struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis" priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas".

Aikštelės įrengtos skirtingose Klaipėdos dalyse, šalia gyvenamųjų rajonų, kad žmonėms būtų patogu jas pasiekti. Pietinių miesto rajonų gyventojai kviečiami atliekas vežti į Plieno g. 13, centrinėje miesto dalyje aikštelė įrengta Tilžės g. 66A, o gyvenantiesiems į šiaurę nuo Danės upės arčiausia bus Šiaurės prospekte 30 įsikūrusi aikštelė. Atsiradus naujoms aikštelėms, gyventojai turės geresnes sąlygas rūšiuoti atliekas. Kai kurių priimamų atliekų kiekiai bus ribojami. Visos atliekos pasveriamos svarstyklėmis, jų kiekis registruojamas atliekų tvarkymo apskaitos žurnale.

Uždaryti sąvartynai

Vykdant valstybinę atliekų tvarkymo sistemos reformą Vakarų Lietuvoje nebeliko didžiulių aplinkos ir kraštovaizdžio taršos židinių – Klaipėdos regione uždaryti visi 7 seni sąvartynai: Glaudėnų Kalotėje, Kiškėnų Klaipėdos rajone, Joskaudų Palangoje, Puodkalių Skuodo rajone, Ankštakių Kretingos rajone, Rumšų Šilutės rajone ir Neringos miesto.

Anot R. Gedrimo, visi sąvartynai buvo rekultivuoti iki 2011 metų pabaigos. Uždarymo darbai kainavo 30,877 mln. litų. Išskyrus Šilutės rajono Rumšų sąvartyną, kurio rekultivacija buvo finansuojama tik iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, kitų 6 sąvartynų rekultivacijai panaudotos ES, KRATC ir Lietuvos Vyriausybės lėšos. Buvusių sąvartynų teritorijos yra prižiūrimos – šienaujama žolė, atliekami monitoringo darbai.

  • Aplinkos ministerijos duomenimis, 2009 m. Lietuvoje susidarė 1,2 mln. tonų komunalinių atliekų. Jei visas šias atliekas norėtumėme išgabenti traukiniu, atliekoms sukrauti reikėtų net 20 000 vagonų, o vagonų sąstatas nusidriektų 240 km. Didžioji dalis (85–90 proc.) šių atliekų pateko į komunalinių atliekų sąvartynus, kur jos paliekamos savaime suirti.
  • Skirtingos medžiagos yra skirtingu greičiu, tačiau visuomet atliekos suirsta kelis šimtus (o gal ir tūkstančius) kartų lėčiau nei susikaupia. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimoje, nerūšiuojant atliekų, šiukšlių dėžė užpildoma per 3–4 dienas, o nepriklausomai nuo to, kokios atliekos buvo išmestos, visas šiukšlių dėžės turinys suirs maždaug per 50–900 metų.
  • 42 proc. mūsų šalyje susidarančių komunalinių atliekų sudaro biologiškai skaidžios (virtuvės) atliekos, 14 proc. – popierius ir kartonas, 9 proc. – plastikas, 9 proc. – stiklas, 4 proc. – tekstilė, 4 proc. – statybos ir griovimo atliekos, 3 proc. – metalas, 2 proc. – mediena, 1 proc. – oda, guma, 12 proc. – kita.

Informacijos šaltinis Vida Valaitytė 2013-10-30  

Svečiai domėjosi komunalinių atliekų tvarkymu

Savivaldybėje lankėsi Kauno rajono savivaldybės UAB „Komunalinių paslaugų centro" atstovai. Susitikime pas Savivaldybės mero pavaduotoją Kęstutį Cirtautą buvo kalbama apie komunalinių atliekų tvarkymą, administravimą, domėtasi, su kokiomis problemomis susidūrė VšĮ „Gargždų švara", Klaipėdos rajone įvedus vietinę rinkliavą už komunalines atliekas.

Kalbėjo ir apie problemas

Kaip informavo UAB „Komunalinių paslaugų centro" direktoriaus pavaduotojas Petras Čiegis, Kauno rajono savivaldybėje tokią rinkliavą planuojama įvesti nuo2014 m. sausio 1 dienos. Bendrovės darbuotojai, tarp jų ir ekonomistas Tadas Ignatavičius bei vyriausioji finansininkė Gražina Žalienė, norėdami išvengti klaidų, atvyko susipažinti su sukaupta patirtimi. Priminsime, kad Klaipėdos rajone ši rinkliava įvesta2012 m. rugpjūčio 1 dieną.

Svečius priėmė Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Cirtautas, Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Liepinis bei VšĮ „Gargždų švara" direktorius Rimantas Martinkus. Susirinkusieji aptarė įvairius su komunalinių atliekų tvarkymu susijusius klausimus. Kalbėjo apie tai, kodėl pasirinktas variantas apmokestinti turto vienetą, o ne žmonių skaičių. Buvo išsakytos su sodininkų bendrijų gyventojais kylančios problemos. Diskutuota dėl bažnyčių apmokestinimo, kaip už komunalines atliekas turėtų mokėti ir butą, ir sodą, ir garažą turintys asmenys, kaip skatinti atliekas kompostuojančius gyventojus. Taip pat gargždiškių buvo teiraujamasi apie šiukšlių vežimo kontrolę, administracinio darbo organizavimą.

Susipažino su įstaigos darbu

VšĮ „Gargždų švara" direktorius Rimantas Martinkus akcentavo, kad veiklos pradžioje kilo daug trukdžių. Sudėtinga buvo sudaryti mokėtojų duomenų sistemą, nes VĮ „Registrų centro" duomenys apie nekilnojamąjį gyventojų turtą buvo kone beverčiai: „Rajone daug žmonių nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos nebaigtuose statyti namuose, nors faktiškai juose gyvena. Važinėjome po rajoną ir registravome tokius gyventojus, kurie taip pat yra teršėjai ir privalo mokėti nustatytą mokestį. Net ir dabar vis dar atrandame „nelegalų", nenorinčių mokėti už komunalinių atliekų tvarkymą". Jis pabrėžė, kad ypač daug problemų yra su sodininkų bendrijomis, todėl pasiūlė sodininkų bendrijas apmokestinti kaip juridinius vienetus: „Dažnai siunčiamos sąskaitos nepasiekia adresatų, nes dar ne visos bendrijos turi adresus, nėra pašto dėžučių, laiškai sušlampa, nepasiekia adresatų. Bendrijų pirmininkams žymiai paprasčiau susisiekti su gyventojais, nors kai kurių bendrijų pirmininkų nepažįstame nei mes, nei patys gyventojai". Po susitikimo Savivaldybėje pasiūlyta apsilankyti VšĮ „Gargždų švaroje". Darbuotojos pristatė, kaip dirba su specialia rinkliavos programa ir kaip vyksta darbas su klientais. Parodė navigacijos prietaisais vykdomą mašinų kontrolę. Svečiai stebėjosi, kad su visa rajono sistema iš viso dirba tik 4 darbuotojai.

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Ratkienė

http://www.klaipedos-r.lt/go.php/lit/Sveciai-domejosi-komunaliniu-atlieku-tvarkymu/620

Pirties šeimininkas "paslydo" ant šiukšlių

Pirtis, kurioje nėra elektros, – toks paradoksas sukėlė įtarimą rinkliavą už šiukšles rajone administruojančiai viešajai įstaigai. Teoriškai šiukšlių neturintis vietos verslininkas iš tiesų nesislėpdamas kvietė pirtyje švęsti įvairias progas ir neįvertinęs rizikos įsileido tikrintojus. Demaskuotam šeimininkui teks sumokėti ne tik už puotautojų paliekamas šiukšles, bet ir aiškintis Valstybinei mokesčių inspekcijai, ar tikrai komercinę veiklą vykdė nelegaliai.

Atrado „Google Maps"

Jei pastate nėra elektros ir registruotų gyventojų, vadinasi, jis vargu ar gyvenamas. Tokia taisykle VšĮ „Gargždų švara" vadovaujasi atleisdama rajono gyventojus nuo rinkliavos už komunalinių atliekų išvežimą. Pažymą, kad sklype esančiame paslaugų paskirties statinyje nėra sudaryta sutartis su elektros tiekimo bendrove, atnešė ir vienas Sendvario seniūnijos kaimo gyventojas. Jis pasirašė ir specialią sąžiningumo deklaraciją, jog pastate jokia veikla nevykdoma.

Tačiau statiniu susidomėję rinkliavos administratoriai pasinaudojo naujausiu identifikavimo šaltiniu –„Google Maps" virtualiu žemėlapiu internete.

Vaizdas buvo gerokai kitoks, nei skelbė pažymos. Ant pastato iš tiesų kabojo motelio, pirties ir kt. nuomos paslaugas siūlanti reklama. Atskleista, kad greta esančiame sklype stovi dar vienas namas, kurio Nekilnojamojo turto registre išvis nėra – jis neįregistruotas. Taigi akivaizdžiai gyvenamojo namo rinkliavos administratoriai irgi nebuvo identifikavę.

Persigalvojo

Nors rinkliavos administratorius labiausiai domino šiukšlės, į jų tyrimą įsitraukė ir Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius, žiniasklaida, vėliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Surengti patikrinimą komunalininkams nebuvo sudėtinga. Paskambinus viešai skelbiamu telefonu šeimininko pasiteirauta apie teikiamas paslaugas. Užsiminę, kad asmeninę šventę nori surengti būtent šioje pirtyje, „užsakovai" įsiprašė ją apžiūrėti. Šeimininkas ne tik aprodė visą būtiną elektros įrangą, bet ir pasakė kainas – šventė „iki ryto" kainuoja 500 Lt, pirtis – dar 50 Lt. Viduje įrengtos patalpos, indai ir kitas inventorius liudijo, kad šventės čia vyksta. Prie pirties pastato stūksojo vienas atliekų konteineris, o prie gyvenamojo – net du.

Tačiau pasirodžius uniformuotiems viešosios tvarkos sergėtojams šeimininkas persigalvojo – veiklos teigė nebevykdantis, o iškabos apie patalpų nuomą esą kabo dar nuo buvusių šeimininkų laikų.

Praras teisę į lengvatas

VšĮ „Gargždų švara" vadovas Rimantas Martinkus akcentavo, kad verslo šeimininkas ypač išradingai slėpėsi nuo mokesčio už šiukšles. „Paaiškėjo, kad elektra į pirtį tiekiama per gyvenamąjį namą, kuris net neįregistruotas. Kadangi pastarojo registre nebuvo, net neįtarėme, kad galima taip apgaudinėti – stebėjosi jis. – Keisčiausia, kad abiejuose sklypuose buvo atliekų konteineriai. Šeimininkas prisipažino, kad prieš įvedant rinkliavą buvo sudaręs sutartį su iki tol šiukšles vežusia kita įmone, tad ir konteinerių turėjo." Kaip paaiškėjo, šiukšlės iš dviejų sklypų buvo vežamos, nors už tai šeimininkai nemokėjo. Tačiau kaip ir mokestį mokantys kaimynai, konteinerius šiukšlių vežimo dieną išstumdavo prie kelio. Ant R. Martinkaus, šiukšliavežiai neturi nei laiko, nei galimybių domėtis, ar kiekvienas konteineris oficialus. „Tačiau nuo kitų metų ant individualių konteinerių atsiras brūkšninis kodas ir vežėjai juo nepažymėtų konteinerių netuštins", – informavo įstaigos vadovas. Anot jo, tokių patikrinimų įstaiga rengs nuolat. „Siekiame ne bausti, bet identifikuoti tuos teršėjus, kurie vengia mokesčio ir gyvena kitų sąžiningų mokėtojų sąskaita", – teigė R. Martinkus. Asmuo, kuris jau kartą neteisėtai pasinaudojo lengvata ir jo pažeidimas buvo įrodytas, praranda teisę ateityje pasinaudoti lengvatomis.

Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys vietoje nelegalaus verslo šeimininką informavo, kad jam gresia administracinė bauda už nelegaliai pakabintą reklamą.

 

 

Komentarai

Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė:

– Klaipėdos AVMI neturi duomenų apie šio asmens ar sklypo savininko įregistruotą veiklą konkrečiu adresu. Pagal įprastą bendradarbiavimo su apskrities savivaldybėmis tvarką tokiais atvejais kreipiamės į Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių dėl papildomos informacijos. Šiuo konkrečiu atveju taip ir bus padaryta. Informaciją įvertinsime ir taikysime atitinkamą administracinę atsakomybę. Esant poreikiui, bus atliekama rekontrolė.

Su apskrities savivaldybėmis bendradarbiaujama nuolat. Tačiau tai pirmas atvejis, kai Savivaldybės įstaiga, įtarusi mokestinį pažeidimą, informavo Klaipėdos AVMI, parodė iniciatyvą aiškinantis pažeidimus ir į situaciją pasižiūrėjo pilietiškai. Tai yra sveikintinas dalykas.

Klaipėdos AVMI šiemet nustatė 260 asmenų, vykdžiusių neregistruotą veiklą. Jiems buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, taikytos baudos nuo 500 iki 1000 Lt.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva BUIVYDIENĖ:

– Klaipėdos rajone legalų statusą turi 38 kaimo turizmo sodybos ir 33 apgyvendinimo paslaugas teikiantys objektai. Jie yra registruoti Valstybinio turizmo departamento registre. Jei objekte teikiamos motelio paslaugos, šeimininkai turi turėti turizmo paslaugų tiekėjo statusą. Tačiau jūsų nurodytoje gyvenvietėje oficialiomis žiniomis tokių paslaugų niekas neteikia. Kiek tokių nelegalių turizmo paslaugų tiekėjo yra rajone, galime tik spėlioti. Mūsų praktikoje būna atvejų, kai žmonės teigia pirtį įsirengę tik sau, tačiau įvairiais būdais reklamuojasi teikiantys nuomos paslaugas.

<tex>„Pernai per penkerius metų mėnesius pirties šeimininkui buvo priskaičiuota 167,75 Lt suma už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą. Tačiau jis atnešė elektros tiekėjų pažymą, kad pastate elektros nėra ir pastatas esą nenaudojamas. Jei veikla būtų registruota, šeimininkas turėtų teisę deklaruoti išmetamų šiukšlių kiekį ir per metus mokėti tik 193,46 Lt. Už šiukšlių išvežimą iš gyvenamojo namo šeimininkui priklauso mokėti 144,14 Lt. Vietoje nustatyta, kad šeimininkas name šiukšles šalina iš dviejų konteinerių, tad mokestis dvigubės", – informavo „Gargždų švaros" administracija.

 

Šaltinis: 2013-10-12 laikraštis "Banga"

Jolanta VENSKUTĖ

Regiono savivaldybėse - panika dėl šiukšlių rinkliavos

Klaipėdos apskrities savivaldybių tarybose – sumaištis dėl pokyčių atliekų tvarkymo sistemoje.

Rinkliavą sumokėjo 42 proc.

Savivaldybės, būdamos Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro akcininkėmis, grasina bendrovei teismu ir sąskaitų areštais. Tačiau atliekų tvarkymo centras rajonų politikams priminė, kad savivaldybės privalo vykdyti Europos Sąjungos įsipareigojimus ir modernizuoti atliekų tvarkymo sistemą, priešingu atveju gali susilaukti baudų.  Sąmyšis kilo po to, kai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) valdyba patvirtino savivaldybėms naują vadinamąjį vartų mokestį. "Rajone šis mokestis iki šiol buvo 56 litai už atliekų toną, kitais metais jis sieks 135 litus. Mūsų rajone rinkliava gyventojams už šiukšles yra kone mažiausia šalyje. Tačiau padidinus "vartų" mokestį, mes nebegalėsime kelti tarifo gyventojams", – Klaipėdos rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime aiškino vicemeras Kęstutis Cirtautas.

Klaipėdos rajonas rinkliavą už atliekas įsivedė paskutinis iš visų apskrities savivaldybių. Tačiau už 2013 metus rinkliavą jau yra sumokėję 42 proc. visų gyventojų.

"Kaip mums pakelti rinkliavos dydį, jei žmonės jau sumokėjo ją į priekį? Mes negalime vėl reikalauti pinigų iš gyventojų. Tai gali pasibaigti teismais", – situaciją aiškino rinkliavą rajone administruojančios viešosios įmonės "Gargždų švara" vadovas Rimantas Martinkus.

Laukia brangimas

Panašioje situacijoje atsidūrė ir kitos savivaldybės, nors kiekviena jų yra priėmusi tik savo regionui būdingą rinkliavos sistemą.

Apskrities savivaldybių atstovai ir teisininkai susitikime mėgino kooperuotis ir iškasti karo kirvį prieš KRATC bendrovę.

"Pirmieji ieškinį teismui parengė Palangos savivaldybės atstovai. Kitos savivaldybės dar svarsto, kokią poziciją užimti. Tačiau Klaipėdos rajone rinkliava didėtų daugiausia – 53 procentais", – aiškino rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidotas Jasas.

Įmonės "Gargždų švara" skaičiavimais, taikant siūlomą "vartų" mokestį, nuo kitų metų gyvenamąjį namą mieste turintiems rinkliava didėtų nuo 204,7 lito iki 313,3 lito. Kaime namą turintys gyventojai už atliekas kitais metais mokėtų ne 144,7 o 221,5 lito. Už butą gargždiškis privalės mokėti nebe 153,38, o 234,7 lito.

Palangos savivaldybėje rinkliava išaugtų 27 proc., Skuode – 36 proc., Šilutėje – 33 proc., Kretingos rajone – 34 proc.

Pritrūks 166 tūkst. litų

"Kol kas mes pasiliekame prie nuomonės, kad teks derėtis su KRATC atstovais. Jų mintis yra tokia, kad savivaldybės vis tiek turės vykdyti savo įsipareigojimus, bet mums siūloma į susidariusias išlaidas nuo rugsėjo iki metų pabaigos įtraukti kitų metų rinkliavos dydį", – aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas V.Jasas.

Įmonės "Gargždų švara" vadovas R.Martinkus pastebėjo, kad iki 2014 metų pradžios susidarytų papildomų 166 tūkst. litų suma.

Vadinamąjį vartų mokestį moka ne savivaldybė, bet įmonė "Gargždų švara", tačiau našta vis tiek gultų ant savivaldybės pečių. "Mums buvo priminta, kad 2 metus buvo judama šios pertvarkos link ir apie tai buvo kalbėta Regiono plėtros taryboje, kur buvo ir priimtas atliekų tvarkymo planas", – pastebėjo V.Jasas.

Įsipareigojimai dėl atliekų tvarkymo

KRATC atstovai savivaldybių atstovams mėgino aiškinti, jog "vartų" mokesčio pakėlimas yra būtinas tam, kad būtų vykdomos ES atliekų tvarkymo direktyvos ir Lietuvos įstatymai. Juose numatyta, jog iki 2013 metų savivaldybės privalo užtikrinti, kad sąvartyne šalinamų atliekų kiekis neturi viršyti 50 proc. savivaldybės teritorijoje per metus susidarančių atliekų. O kita pusė susidarančių atliekų turi būti kitaip perdirbamos. Ne daugiau kaip pusė susidarančių atliekų gali būti šalinamos sąvartyne, o likusios turi būti perdirbamos ar kitaip panaudojamos. Išrūšiuotos ir turinčios energetinę vertę atliekos turi būti panaudojamos energijai išgauti.

Todėl KRATC, laikydamasis įstatymų ir pačių regiono savivaldybių sutarimų, organizavo tarptautinį atliekų deginimo konkursą, kurį laimėjo įmonė "Fortum Heat Lietuva", valdanti kogeneracinę jėgainę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.

Už atliekų deginimą kogeneracinėje jėgainėje KRATC "Fortum Klaipėdai" moka 95,59 lito už toną, o pastaroji bendrovė už apdorotų deginimo liekanų tonos priėmimą ir šalinimą sąvartyne sumoka 121 litą. Įvertinant tai, kad pelenų kiekis, priimamas į sąvartyną, sudaro 20 proc. nuo deginimui pateikto atliekų kiekio, KRATC patiria nuostolį – 71,39 lito už kiekvieną sutvarkytą komunalinių atliekų toną.

Sąnaudas padidino ir tai, kad deginimui leidžiama naudoti atliekas tik po antrinio rūšiavimo. Dėl tokio reikalavimo pasikeitė darbo organizavimas sąvartyne, papildomai naudojami mechanizmai atliekoms pakrauti, rūšiuoti, papildomai išstumdyti.

O visos išlaidos nebuvo įskaičiuotos į atliekų tvarkymą nuo 2008 metų, kai KRATC pradėjo priimti atliekas į Dumpių sąvartyną.

KRATC komentaras

KRATC yra 7 regiono savivaldybių įkurta įmonė, kuriai patikėta sukurti naują atliekų tvarkymo sistemą regione ir įgyvendinti įstatymuose numatytas užduotis. Jei kuri nors savivaldybė sugalvotų su mumis bylinėtis, tai būtų gana keista situacija, nes mes nuosekliai vykdome įstatymus, įsipareigojimus ir mūsų akcininkų – pačių savivaldybių – priimtus sprendimus.

Sunku pasakyti, kodėl toks sąmyšis kilo regiono savivaldybėse, nes "vartų" mokestis visoms savivaldybėms padidėjo proporcingai. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybė ramiai priėmė šią žinią ir pritarė "vartų" mokesčio padidėjimui bei nedidina rinkliavos dydžio gyventojams. Regiono savivaldybių atstovai yra KRATC stebėtojų tarybos nariai ir gali gauti visus skaičiavimus, visus dokumentus, įrodančius, jog Klaipėdos regione pasirinktas atliekų tvarkymo būdas yra pigiausias iš visų įmanomų šioje situacijoje.

Tiesa paprasta: aukštesnė atliekų tvarkymo kokybė reikalauja didesnių sąnaudų. Apie "vartų" mokesčio didėjimą savivaldybės žinojo nuo 2010 metų. 2013 metai yra pirmieji, kai savivaldybės turės atsiskaityti už atliekų tvarkymo sistemos pertvarką. Tie reikalavimai įrašyti tarptautinėse ES direktyvose, išdėstyti

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane ir net pačių Klaipėdos regiono savivaldybių patvirtintuose dokumentuose. Apie tai, kad savivaldybės yra atsakingos už tinkamą komunalinių atliekų tvarkymą, liepos 19 dieną priminė ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Pasak ministro, ligi šiol dauguma – net apie 79 proc. – tų atliekų suvežamos į sąvartynus ir ten palaidojamos. Tai vienas prasčiausių rodiklių ES, o iš snaudulio savivaldybes turėtų pažadinti siūlomos finansinės sankcijos.

KRATC iš savo pusės padarė viską, kad Klaipėdos regiono savivaldybės įvykdytų visas teisės aktuose numatytas atliekų tvarkymo užduotis 2013 metais. KRATC neturi visos informacijos apie situaciją atskirose savivaldybėse, nes dauguma jų rinkliavą už atliekas administruoja pačios. Tačiau KRATC sieks taikaus sutarimo ir visoms savivaldybėms yra pasiūliusi savo specialistų pagalbą.

Informacija Klaipėdos diena

Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/regiono-savivaldybese-panika-del-siuksliu-rinkliavos-407112#ixzz2aWVYpKHd

Pajūryje komunalininkai medžios sodininkus

Klaipėdos rajone netrukus užvirs aistros dėl naujų sąskaitų sodininkams. Ne tik rajono, bet ir uostamiesčio gyventojams teks prisiminti savo apsnigtus sodo sklypus ir krapštyti pinigines, nes už penkis praėjusių metų mėnesius sodo sklypų savininkams reikės susimokėti 25 litus už šiukšlių išvežimą.

Kas gaudys sodininkus?

Pernai rudenį rajono gyventojai šturmu ėmė įmonės „Gargždų švara", kuri administruoja rajono tarybos patvirtiną vietinę rinkliavą už atliekas, duris. Aistros nurimo tik išsiaiškinus, kas ir kokio dydžio rinkliavą turi mokėti.

Dabar įmonės darbuotojai ruošiasi antrajai aistrų bangai, nes netrukus sąskaitos turi pasiekti sodininkus.

Įmonės „Gargždų švara" vadovas Rimantas Martinkus aiškino, kad nuolat soduose gyvenantys žmonės sąskaitas jau gavo, o soduose tik vasarą pasirodantys miestiečiai esą turėtų būti „sumedžioti" sodų bendrijų pirmininkų.

„Iki vasario vidurio išdalysime sąskaitas už 2012 metus. Taryba yra patvirtinusi 60 litų metinę rinkliavą už sodo sklypą su nesudėtingu statiniu. Tad mes už praėjusių metų penkis mėnesius pateikiame tik 25 litų sąskaitą", – tvarką aiškino R.Martinkus.

Įmonė viliasi, kad gyventojų, kuriems priklauso sodo sklypai, sąrašus pateiks bendrijų pirmininkai.

„Su daugeliu sodų bendrijų pirmininkų jau kalbėta, tikimės, kad jie padės išdalyti sąskaitas. Tačiau su kitais net susitikti nepavyko", – sakė R.Martinkus.

Sąskaitomis nesirūpins

Didžiausios apskrityje sodų bendrijos „Dituva" pirmininkas Vytautas Gedvila teigė, kad jis norėtų, jog sodininkai sudarytų sutartis su atliekų vežėjais ir bendrija galų gale apsivalytų nuo atliekų, tačiau prie rinkliavos tvarkos įvedimo prisidėti jis pats nepanoro.

„Mes tai jau jų sąskaitomis nesirūpinsime. Nejau mes gaudysime gyventojus po laukus? O kas mums tokias funkcijas delegavo? Tai juk papildomas darbas, išlaidos mums", – piktinosi bendrijos pirmininkas.

V.Gedvila guodėsi, kad bendrija yra virtusi šiukšlynu, o didžiųjų bendrų konteinerių neva net neapsimoka statyti, nes jie kaipmat virsta tikru sąvartynu.

„Spėk pastatyti konteinerį, tuoj visi ima nešti statybinį laužą, kitas atliekas. Baisu, kas čia dedasi. Vieni nepatenkinti, kad iki konteinerio jie savo šiukšles turi nešti kilometrą, o kiti pyksta, kad konteinerį po jų langais pastatome. Vasarą kvapai, nešvara erzina žmones", – aiškino sodų bendrijos pirmininkas.

Kaip suvaldyti nevalyvus sodininkus, pirmininkas sakė neturintis idėjų.

„Juk žmonės iš karto pyks dėl dar vienos sąskaitos. Jei moki už butą, už garažą, dar ir už sodą, daug mokesčių susidaro. Reikėtų diferencijuoti rinkliavą", – sakė V.Gedvila.

Nepanoro deklaruoti atliekų

Dituvos sodų bendrijos teritorijoje yra 30–35 didieji šiukšlių konteineriai.

„Gargždų švaros" vadovas R.Martinkus aiškino, kad pagal higienos normas iš kaimiškųjų vietovių šiukšlės yra vežamos du kartus per mėnesį.

„O mes vežėme keturis kartus per mėnesį, kiekvieną savaitę. Didelių gabaritų atliekas, pirmininkui užsakius konteinerius, vežame nemokamai", – pastebėjo R.Martinkus.

Rinkliavos administratorius aiškino, kad šiuo metu nėra kitų būdų sugaudyti sodininkus, kaip įteikti jiems sąskaitas per bendrijų pirmininkus.

„Žmonės į bendriją ateina susimokėti už elektrą, bendrijos nario mokesčio. Mes neprašome pirmininkų išvežioti sąskaitas. Tuos adresus, kur nuolat gyvenama, mes pasitikslinome ir žmones patys rasime. Tačiau yra daugybė bendrijų pirmininkų, kurie kratosi mūsų prašymų pagelbėti", – pastebėjo R.Martinkus.

Vien Dituvoje gyvena apie 2 tūkst. gyventojų.

R.Martinkus priminė, kad sodų bendrijos, kaip juridinis vienetas, galėjo pasinaudoti deklaravimo tvarka ir atliekas deklaruoti pagal faktą, kaip ir daro įmonės ar gamyklos. Tuomet nereikėtų pranešimų siųsti kiekvienam sodininkui atskirai. Tačiau bendrijos to nesiėmė.

Sodininkai norėtų nuolaidų

Šalia uostamiesčio esančios „Pakrantės" sodų bendrijos pirmininkas Egidijus Vaišvila neabejoja, kad rinkliava sodininkus tikrai papiktins. Neva pusmetį žmonės net nesirodo sodų sklypuose, o rinkliavą teks mokėti už metus.

„Valdžia, galvodama apie rinkliavą sodininkams, turėjo tai numatyti. Aš pats turiu mokėti už butą mieste, už sodo sklypą ir dar už įmonės patalpas. Juk dėl to šiukšlių daugiau neatsiranda", – sakė E.Vaišvila.

E.Vaišvilos nuomone, teisinga būtų rinkliavą rinkti šiltuoju metų laiku, o žiemą bendrų šiukšlių konteinerių net nereikėtų statyti bendrijose.

„Žmonės už galvų susiėmę, nes nežino, kiek reikės mokėti žemės mokesčio, prisideda 130 litų metinis sodo bendrijos nario mokestis, negana to, dar teks mokėti už šiukšles", – skaičiavo E.Vaišvila.

Atleisti nuo mokesčio negali

Įmonės „Gargždų švara" vadovas R.Martinkus tikino, kad nėra galimybės žmogaus visiškai atleisti nuo rinkliavos.

„Taryba patvirtino tokias nuostatas, kuriose nėra nulinio tarifo. Jei atsirado spragų, reikia jas taisyti. Atneša žmonės pažymą, kad jie elektros, vandens nenaudoja, o dabartinė tvarka nenumato galimybės jo visiškai atleisti nuo rinkliavos", – tikino R.Martinkus.

R.Martinkus tikino, kad savivaldybėje turėtų atsirasti speciali komisija, kuri spręstų tokias situacijas, kai realiai žmogus nesinaudoja žemės sklypu ar kitu savo turtu.

„Juk visko nutinka gyvenime. Gal jis užsienyje, o gal kitos priežastys. Tačiau kol kas mūsų veiklos nuostatai mums draudžia patiems priimti tokius sprendimus", – tikino R.Martinkus.

Kiekiai viršijo prognozes

 Kol kas rajone rinkliavą sumokėjo apie 60 proc. atliekų turėtojų. Įmokos sudarė 1 mln. 200 tūkst. litų.

„Tačiau mes jau esame skolingi beveik pusę milijono litų vežėjams ir Dumpių sąvartynui. O taip nutiko paaiškėjus, kad rajone yra kur kas daugiau šiukšlių, nei buvo numatyta iš anksto", – sakė R.Martinkus.

Atliktoje studijoje buvo prognozuota, kad per mėnesį rajone gali būti surinkta apie 1–1,2 tūkst. tonų atliekų, o realiai vežėjai surenka 1,5 tūkst. tonų atliekų.

„Tai parodo, kad rajone atliekų konteinerių neturėjo apie 40 proc. gyventojų. Mes jau pastebime, kad atliekos pasiskirstė po konteinerius ir aplinka ėmė gražėti", – sakė „Gargždų švaros" vadovas.

 

 Komentaras

Česlovas Banevičius, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius

Taryba vietinės rinkliavos už komunalines atliekas įkainius nustatė pagal turto vienetą. Suprantu klaipėdiečius, kurie piktinsis, kad šiukšlių rinkliavą reikia mokėti už butą Klaipėdoje ir sodo namelį rajone. Bet yra ir tokių gargždiškių, kurie turi butus Klaipėdoje. Visi turės mokėti. Juk klaipėdiečiai pykdavo, kai rajone gyvenantys žmonės savo šiukšles vežė į miestą. Tačiau mūsų bėda yra tie žmonės, kurie niekada nemokėjo už atliekų tvarkymą. Pasitaiko situacijų, kai žmonės negyvena savo butuose ar yra išvykę. Jiems reikėtų pristatyti dokumentus apie suvartotą elektros energiją, išnaudotą vandens kiekį ir bus sukurta tvarka, pagal kurią bus galima taikyti nuolaidas. Visiškai atleisti nuo mokesčio negalime, tačiau šiuo metu sudaryta darbo grupė rengia šios tvarkos pakeitimus, kurie kovo mėnesį bus pateikti svarstyti tarybai. Rinkliavos sistema tik pradėjo veikti ir ją dar reikia tobulinti. Tačiau, manau, kad lengvatų sistema bus sukurta.

Informacija

Sodų savininkai, norėdami gauti mokėjimų pranešimus, gali kreiptis į viešąją įstaigą „Gargždų švara" telefonu  8 (46) 451718.

Negavusieji mokėjimo pranešimų iki kovo vidurio turėtų kreiptis į savo sodų bendrijos pirmininkus arba įmonę „Gargždų švara".

Gyvenamųjų namų savininkams konteineris skiriamas nemokamai.

Sodininkai naudojasi bendrais konteineriais. Pageidaujantys turėti asmeninius konteinerius, juos gali nusipirkti įmonėje „Ekonovus".

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą

Metinis mokestis kaimo vietovėje – 144 Lt;
Metinis mokestis mieste – 204 Lt;
Metinis mokestis sodo sklype su nesudėtingu statiniu – 60 Lt

Kovodami su teršėjais imasi kapstyti šiukšles

     Sodininkų bendrijų prieigos skandinamos šiukšlėse. Apie tai praėjusį penktadienį viešajai įstaigai „Gargždų švara“ pranešęs anonimas paprašė iškuopti šiukšlėmis apverstą aikštelę prie „Gargždelės“ sodininkų bendrijos. Įvykio vietoje rasta teršėjus identifikuojančių daiktų, jiems gresia administracinė atsakomybė.

     Aikštelė J. Basanavičiaus gatvės gale, prie „Gargždelės“ ir „Žilvičio“ sodininkų bendrijų, jau ne pirmus metus yra tapusi šiukšlintojų tranzitine vieta. „Profilaktiškai“ čia pastatomas didelis konteineris, kad sodininkai galėtų į valias apsikuopti. Tačiau jo nelikus, žmonės šiukšles ir toliau verčia ant plyno asfalto.

     Praėjusį penktadienį VšĮ „Gargždų švara“ sulaukė skambučio, jog minėtoje aikštelėje suversta krūva šiukšlių maišų. Į įvykio vietą nuvažiavo būrys tikrintojų – Savivaldybės administracijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir „Gargždų švaros“ atstovų.

     „Nuvykę į vietą pamatėme įvairių šiukšlių. Į dvi dideles krūvas buvo sumestos ne tik komunalinės atliekos, bet ir detalės nuo mašinų remonto, statybinės atliekos, lova ir t. t. Praskleidus maišus rasta įvairių dokumentų, kvitų, sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų, kuriuose nurodomi adresai, asmens duomenys ir t. t.“, – teigė „Gargždų švaros“ vadybininkė-kontrolierė Asta Bridikytė.

     Apie įtariamąjį šiukšlių šeimininką bus pranešta Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui, kuriame dirbantiems specialistams bus pavesta ištirti radinius ir identifikavus pažeidėjus paskirti nuobaudas. „Kone kasdien lankydamiesi sodininkų bendrijose bei gaudami pranešimus iš gyventojų apie šiukšles tose teritorijose įsitikiname, kad yra nemažai žmonių, kurie sąmoningai vengia civilizuotai atsikratyti atliekomis konteineriniu būdu bei įrodinėja, kad sodo teritorijoje nekaupia atliekų“, – teigė „Gargždų švaros“ vadovas Rimantas Martinkus.

      Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys „Bangai“ patvirtino, kad identifikuotas teršėjas atsako pagal Administracinio teisės pažeidimo kodekso 161 straipsnį „Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“. Pažeidėjui gresia įspėjimas arba bauda iki 2 000 litų. Per praėjusius metus Viešosios tvarkos skyrius surašė daugiau kaip 10 ATPK protokolų asmenims, netinkamai šalinusiems šiukšles.

Jolanta VENSKUTĖ

Klaipėdos rajono laikraštis "Banga" 2013 m. sausio 9 d.

Mokėtojams už šiukšles numatoma lengvatų

PERMAINOS

   Rinkliavą už šiukšlių surinkimą ir išvežimą Klaipėdos rajone administruojanti VšĮ „Gargždų švara“ artimiausiu metu mokėtojams pateiks naujovių. Visą rinkliavos administravimo dokumentų ir taisyklių paketą koreguojanti Savivaldybės įstaiga numato peržiūrėti komunalinių atliekų deklaravimo tvarką bei įtvirtinti lengvatas atskiroms mokėtojų grupėms. 

   Gyventojų naudai

   Praėjusį pirmadienį Klaipėdos rajono savivaldybėje posėdžiavo darbo grupė – VšĮ „Gargždų švara“ atstovai, rajono Tarybos nariai bei Administracijos specialistai. Svarstyta galimybė koreguoti visuotinės rinkliavos už komunalinių atliekų išvežimo tvarką Klaipėdos rajone. VšĮ „Gargždų švara“ vadovas Rimantas Martinkus pateikė parengtą pakeitimų projektą, kuriame atsirastų nuolaidų atskiroms rinkliavos mokėtojų grupėms. Ar įteisinti pakeitimus, artimiausiuose posėdžiuose spręs Savivaldybės taryba.

   Anot įstaigos direktoriaus R. Martinkaus, rinkliavos mokėjimo nuostatose įtvirtinti lengvatas skatina natūrali situacija – per pusmetį veiklos viešoji įstaiga gavo daugybę individualių ir logiškų prašymų sumažinti vietinės rinkliavos įkainį arba nuo jo išvis atleisti. VšĮ „Gargždų švara“ juristė Dovilė Petraitytė informavo, kad tokius atvejus galima suskirstyti į nulemtus ekonominių ir socialinių bei turtinių veiksnių. Žmonės prašo atsižvelgti į garbų mokėtojo amžių ar socialinę padėtį (mažas pajamas) arba apmokestintų patalpų naudojimą: asmuo objekte negyvena, jis nebeegzistuoja (nugriautas, sudegęs ir pan., bet Nekilnojamojo turto registre tebėra), yra atokiame vienkiemyje ar vyksta statybos procesas.

   Atsižvelgs į objektų naudojimą

   Anot juristės D. Petraitytės, pakeitimai rinkliavos mokėtojams numatyti išanalizavus kitų Lietuvos miestų ar rajonų taikomą rinkliavos administravimo praktiką. „Klaipėdos rajonas išsiskiria kaimiškomis vietovėmis, todėl būtų neadekvatu taikyti, tarkime, Klaipėdos miesto situaciją. Numatomos lengvatos orientuotos į atokias vietoves ir nenaudojamus nekilnojamojo turto objektus“, – teigė juristė.

   Sudarytai darbo komisijai buvo pateikta ir daugiau lengvatų. Jų (taip pat ir nuolaidų socialinėms grupėms) svarstymas kol kas atidėtas. Esą praėjo per mažai laiko nuo vietinės rinkliavos įvedimo ir reikalinga išsamesnė analizė dėl nuolaidų poreikio.  Skaičiuojama, kokias lengvatas galima taikyti, kad nuolaidos mokėtojams nesugriautų rinkliavos administravimo sistemos ir Savivaldybės biudžetui neatneštų nuostolių. Poreikį koreguoti atliekų tvarkymo taisykles bei nuostatus paskatino tai, jog kai kurie sprendimai dėl rinkliavos dar prieš ją įvedant buvo priimti nuo 2007 metų. Todėl, anot juristės D. Petraitytės, būtina peržiūrėti, ar taisyklės neprasilenkia su naujomis įstatymų redakcijomis.  

   Tobulins deklaravimo tvarką

   Kurį laiką rinkliavos mokėtojų ir administratorių diskusijas keliančią komunalinių atliekų deklaravimo tvarką taip pat numatoma tobulinti. „Kai kurios dabar numatytos nuostatos yra dviprasmiškos, keliančios pagrindą nesurinkti komunalinių atliekų rinkliavos mokesčių ir nepadengti atliekų tvarkymo kaštų, – teigė „Gargždų švaros“ vadovas R. Martinkus. – Laikomės pagrindinių Europos Sąjungos institucijų direktyvų bei LR Atliekų tvarkymo įstatymo normų, kurios reglamentuoja, kad „Savivaldybių atliekas tvarkančios įmonės turi būti finansuojamos iš sistemos vartotojų mokamo užmokesčio pagal principą „teršėjas moka“. Savivaldybės turi nustatyti tokius tarifus arba užmokestį už atliekų tvarkymo paslaugas, kad surinktos lėšos padengtų visas atliekų tvarkymo sąnaudas, tarp jų – ir atliekų tvarkymo įrenginių uždarymo bei priežiūros po uždarymo sąnaudas. „Teršėjas moka“ principas reiškia, kad visas atliekų tvarkymo sąnaudas turi padengti atliekų turėtojai arba gaminių gamintojai. Negalima atliekų tvarkymo subsidijuoti, taikyti lengvatų Savivaldybės ar valstybės biudžeto sąskaita, nes tokiu atveju atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų ne atliekų turėtojai, bet visi mokesčių mokėtojai“, – paaiškino įstaigos vadovas.

 

 

   Klaipėdos rajono politikams bus teikiamas svarstyti pakeitimų projektas, kuriame numatoma:

1. Lengvata asmenims, kurie valdo, naudoja ar disponuoja rajono teritorijoje (vienkiemyje) nekilnojamojo turto objektą, nuo kurio iki galimo artimiausio konteinerio ar pagrindinio kelio yra 2 km ar didesnis atstumas.

2. 100 proc. lengvata numatoma asmenims, valdantiems, disponuojantiems, naudojantiems nekilnojamojo turto objektą, kuriam išduotas galiojantis statybos leidimas (ir kuris objekte negyvena, nevykdo jokios veiklos). Objekto savininkas privalės pateikti prašymą, galiojantį statybos leidimą ir sutartį su statybines atliekas tvarkančia įmone (tokiu būdu numatytas „saugiklis“ nelegaliam šiukšlių šalinimui iš statybviečių).

Pastaba:  rajono Savivaldybės prašoma sudaryti darbo komisiją, kuri svarstytų individualius mokėtojų prašymus. Komisijos nariai būtų įpareigoti atlikti statybviečių patikrinimus tam, kad būtų identifikuoti statinio neatidavę vertinti, bet jame gyvenantys savininkai.

3. 100 proc. lengvata numatoma asmenims, kurių valdomas  ar disponuojamas objektas yra netinkamas naudoti ar gyventi (fiziškai sunaikintas, nugriautas, nudegęs ir pan.). Asmenys privalės pateikti statinio nugriovimo aktą, išrašą iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kitą turto sunaikinimą liudijantį dokumentą.

4. 100 proc. lengvata taip pat numatoma fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems priklausantys pastatai mokestiniu metu nebuvo naudojami. Bus privaloma pateikti elektros tiekėjo išrašą apie suvartotos elektros energijos kiekį (numatoma, kad nenaudojamame pastate galima suvartoti iki 120 kW elektros – tokio kiekio pakanka signalizacinei sistemai palaikyti ir minimaliai objekto priežiūrai. Jei objekte yra centralizuotas vandens tiekimas, privaloma pateikti vandens tiekėjo išrašą apie nulinį vandens suvartojimą).

5. Nuo rinkliavos už komunalines atliekas numatoma atleisti juridinius asmenis, jei yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kol kas darbo komisija nepatvirtino galutinio pakeitimų projekto dėl vietinės rinkliavos už atliekų išvežimą sąrašo bei tvarkos. Jis bus paskelbtas artimiausiu metu.  

Rinkliavą smaugia taisyklėse pražiūrėta nuolaida

   Komunalinių atliekų išvežimas Klaipėdos rajone vėl kaitina aistras. Gyventojai, nenorintys susitaikyti su vietine rinkliava už šiukšles, ją apeiti bando per numatytas išimtis. Viena tokių – galimybė deklaruoti komunalines atliekas ir taip nustatytą mokestį bent perpus susimažinti. Rinkliavos administratoriai jau yra gavę 851 prašymą deklaruoti atliekas, tačiau į nemažą jų dalį žiūri įtariai ir ketina pareiškėjus tikrinti. Savivaldybei toks gyventojų sukčiavimas grėstų nuostoliais, o nuosaikiems rinkliavos mokėtojams – padidintu mokesčiu.

   Netikėta nauda fiziniams asmenims

   Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės numato galimybę atliekas deklaruoti. Tai gyventojai gali padaryti iki lapkričio 30 dienos. Komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos apraše nurodoma, kad deklaruoti turimą atliekų kiekį galima, jei konteineriai stovi visuomeninės paskirties statiniuose, jei asmuo gyvena vienas ir gali tai įrodyti dokumentais bei jei konteineriai yra privačios nuosavybės ar kita teise valdomame žemės sklype. Deklaravus išmetamų atliekų kiekį, rinkliava gyvenantiesiems individualiame name gali sumažėti perpus.

   Tiesa, kaimyninėje Klaipėdoje, kurioje rinkliava bute gyvenantiems skaičiuojama pagal plotą, o name – už turto vienetą, deklaravimo tvarka fiziniams asmenims finansiškai nenaudinga.  Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus buvo kategoriškas: pagal dabartinę tvarką teoriškai deklaravimo teise gali pasinaudoti visi, gyvenantys nuosavų namų valdose mieste ar kaime. Tačiau taip nuskriausti liktų daugiabučių gyventojai ir sodininkai, kurie mokesčio tokiu būdu susimažinti negali. Jiems atliekų deklaravimo tvarką galima taikyti tik tuo atveju, jei turto vienete žmogus gyvena vienas. „Tokia deklaravimo tvarka, jei ja naudosis visi namų valdų savininkai, praktiškai sugriaus rinkliavą. Taip nesurinktume lėšų vežėjų ir KRATC išlaidoms padengti. Šį trūkumą padengti turėtų Savivaldybė “, – masinio deklaravimo pasekmes įvardijo A. Ronkus.

   Tiesa, rinkliavos administratorių pastebėjimu, masiniam deklaravimui Klaipėdos rajone kelią atvėrė vienas atliekų deklaravimo taisyklėse numatytas punktas – konteinerio tūris turi būti ne mažesnis nei 0,12 m³. Aplinkinėse savivaldybėse deklaruojantieji turi turėti bent 0,24 m³ konteinerį. Tokiu atveju administravimo mokestis teršėjui nemažėja.

   Prašys kontrolierių komisijos

   Daugiausia deklaracijų yra pateikę juridiniai asmenys, vykdantys pramoninę veiklą ir valdantys didelius gamybinius plotus, taip pat ūkininkai. Tačiau Savivaldybės atstovams ir rinkliavos administratoriams nerimą kelia šiukšles deklaruoti norinčių individualių namų savininkų antplūdis. Iki lapkričio 14 d. VšĮ „Gargždų švara“ gavo 551 prašymą deklaruoti atliekas. Iš jų 504 deklaracijos pildytos individualių namų gyventojų ir įmonių. 216 iš jų nurodo, jog atliekų nekaupia. Administratoriams įtarimą kelia 88 deklaracijos. Asmenys tvirtina neturintys nei atliekų, nei konteinerių, nors neoficialiais duomenimis namuose gyvena po 4–5 žmones. „Gyventojai sąmoningai mus klaidina. Deklaracijos pildomos surašant apskritus nulius arba reikalaujama iš namų valdos atliekas vežti tik kartą per tris mėnesius. Pagal atliekų sukaupimo normas tai nerealus skaičius 4 asmenų šeimai“, – tvirtino VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus. Anot jo, patikrinti, kiek šiukšlių išties išveža asmenys, būtų sudėtinga.

   A. Ronkaus pastebėjimu, deklaravimo tvarka pasinaudoti skuba anksčiau konteinerių neturėję turto savininkai. Taip pat pasiturintys ir teisiškai pasikaustę asmenys. „Kita dalis yra suklaidinta ir nelabai supranta, ką iš vis daro, nes deklaracijas už juos pildo kiti asmenys“, – teigė A. Ronkus. Artimiausiu metu ketinama kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, kad būtų daryta speciali komisija, nagrinėsianti prašymus deklaruoti atliekas. Dar neegzistuojančiai komisijai jau paruošti 46 įtartini prašymai deklaruoti atliekas.

   Rinkliavos administratoriai gruodžio mėnesį Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai ketina teikti  pasiūlymų paketą dėl rinkliavos taisyklių tobulinimo. Ketinama numatyti lengvatų, atsižvelgti į socialines grupes, darbingumą ir panašiai.

 

   VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus informavo, kad vien per tris mėnesius nuo rinkliavos įvedimo administratoriams atliekų išvežimas ir perdavimas į Dumpių sąvartyną atsiėjo 747 898 litus. Iš viso išvežta 4 967 tonos komunalinių, žaliųjų ir kitų atliekų. Tai stipriai viršijo išankstines prognozes. Pagal 2010 m. atliktą vietinės rinkliavos administravimo parametrų analizę ir įvertinimą Klaipėdos rajone prognozuojamas metinis surenkamų komunalinių atliekų kiekis 2012 metais buvo 15 000 tonų. Mėnesio šalinimo kiekis – 1 250 tonų. Tačiau iš tiesų jų sukaupiama nuo 1 500 iki 1 867 tonos per mėnesį.

  Analizėje taip pat skaičiuota, kad atliekų šalinimo konteinerių neturi ir šiukšles nežinia kur šalina 15 proc. rajono gyventojų. Rinkliavos administratorių skaičiavimu, konteinerių neturėjusių skaičius greit pasieks 45 proc. Mat, anot administratorių, išsiųsti mokėjimo pranešimai, kaip ir tikėtasi, paskatino žmones šiukšles šalinti į konteinerius.  

   Kol kas nežinoma ir tai, kiek įplaukų į Savivaldybės biudžetą atneš rinkliava už du metų ketvirčius, mat gyventojai sąskaitas apmokėti gali iki Naujųjų metų. Minėtoje studijoje preliminarus skaičius siekė 2,7 mln. litų.

 

 

    Arvydas PIEPALIUS, KRATC analitikas:

– KRATC rinkliavą už atliekų išvežimą administruoja Klaipėdos ir Neringos savivaldybėse. Jose atliekų deklaravimo galimybe iš esmės naudojasi tik juridiniai asmenys. Norint deklaruoti atliekas, mažiausias leistinas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio tūris turi būti 0,24 m³, o konteinerių išvežimo dažnis – ne rečiau nei nustatyta atliekų tvarkymo taisyklėse. Patvirtintais skaičiavimais, deklaruojant atliekas fiziniam asmeniui mokestis yra didesnis už vietinės rinkliavos tarifą.

  Deklaravimas nėra tikslus atliekų apmokestinimo būdas. Jei norėtume apmokestinti realų atliekų kiekį, reikėtų atliekas sverti. Tam reikia brangios įrangos, specialių konteinerių ir šiukšliavežių, kurių įsigijimas padidintų išlaidas eiliniams mokėtojams. Leidus visiems deklaruoti esant dabartinei konteinerių sistemai, vėl atsirastų pavojus, kad atliekos bus slepiamos. Taip uostamiestyje buvo iki rinkliavos įvedimo 2008 metais, kai atliekas necivilizuotai šalino trečdalis vartotojų.

  Taip pat nereikia pamiršti, kad kiekvienas žmogus ar įmonė moka ne tik už savo atliekų surinkimą ir išvežimą, bet ir jų sutvarkymą bei utilizavimą. Iš vietinės rinkliavos yra uždaromi ir daug metų prižiūrimi seni sąvartynai, apmokamas naujo sąvartyno išlaikymas, perkami atliekų rūšiavimo įrenginiai ir organizuojamas visas rūšiavimo procesas. Be viso to neįmanoma civilizuotai sutvarkyti atliekų, kaip reikalauja Europos ir Lietuvos teisės aktai.  

  Pasaulyje atliekų tvarkymas pažengęs nevienodai, todėl nėra dviejų valstybių, taikančių tą pačią sistemą. Pavyzdžiui, Klaipėdoje svarstome apie požeminių konteinerių įsigijimo galimybę, kai Norvegijoje statomi konteineriai su elektroniniais davikliais ir vežėjas kompiuteryje mato, kiek šiukšlių jau prikaupta ir kada jas išvežti. Kiekvienoje šalyje derinamasi prie finansinių galimybių, kultūros, žmonių išprusimo lygio. Lietuvoje skirtingos savivaldybės išradinėja savus dviračius, kad tik įtiktų gyventojams. Tačiau iš visų teršėjų surenkami mokesčiai ar rinkliava turi padengti visos sistemos išlaikymo kaštus.

 

Jolanta VENSKUTĖ

VšĮ "Gargždų švara atsako į gyventojų klausimus

Klaipėdos rajone rinkliavą už komunalines atliekas administruojanti VšĮ „Gargždų švara" kasdien sulaukia didžiulio kiekio skambučių bei kreipimųsi – gyventojams kyla įvairių klausimų, dažnai – nepagrįstų baimių. Į dažniausiai užduodamus klausimus atsako ir kitą aktualią informaciją pateikia įstaigos vadovas Rimantas MARTINKUS.

- Kiek rinkliavos mokėtojų yra rajone? Kaip jie suskaičiuoti? Ar žmonės turi sudaryti kokias nors sutartis ir „prisiduoti", kad yra mokėtojai?

– Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje pagal nekilnojamojo turto (NT) registro duomenis yra 29 102 rinkliavos mokėtojai, iš jų juridinių – 2 328. Juridinių objektų skaičius yra patikimai tikslus. Kalbant apie gyvenamąjį sektorių (pagal organizuotas patikras Priekulės ir Sendvario seniūnijose) neatitikimas pagal NT registro pateiktus duomenys sudarė 65 proc. Kiekvieną darbo dieną gyventojai, kurių NT nėra registruotas, kreipiasi į mus dėl komunalinių atliekų šalinimo bei konteinerio įsigijimo. Tokių prašymų iki rugsėjo 12 d. buvo gauta 242, objektai įtraukti į NT duomenų bazę, jiems suteikti rinkliavos mokėtojo kodai. Beje, konteineriai išduodami nemokamai.

– Koks šiukšlių kiekis rajone išvežtas per rugpjūtį? Ar didesnis nei iki rinkliavos įvedimo?

– Per rugpjūčio mėnesį į Dumpių sąvartyną buvo išvežta 1500,16 t komunalinių mišrių atliekų bei 19 t antrinių atliekų. Rajone deklaruotų gyventojų skaičius liepos 1 d. buvo 55 044. Tai reiškia, kad vienas gyventojas legaliai į sąvartyną pašalino 27,5 kg atliekų. Iki rinkliavos atliekų kiekiai svyruodavo apie 1150 tonų per mėnesį. Padidinto atliekų surinkimo kiekio tikrai tikėjomės, nes vien konteinerių jau išdalijome apie 1200 vnt. Neabejojame, kad prašymų gauti konteinerius masiškai sulauksime iškart po to, kai gyventojai gaus mokestinius pranešimus. Tada lauks antroji mokėtojų klausimų banga. Galima konstatuoti, kad vis dėlto didelis kiekis atliekų pateko į konteinerius, bet nebe į pamiškes ar kitas nelegalias vietas.

– Kokią rinkliavos už komunalines atliekas sumą turi mokėti butuose ar individualiuose namuose vieni gyvenantys asmenys? Ar jiems taikoma išlygų?

– Šiuo metu nustatyta, kad jie moka visą rinkliavos kainą. Gyvenantieji mieste 204,74 Lt (jei name) ir 153,38 Lt (jei bute), o gyvenantieji kaime – 144,14 Lt (tiek name, tiek bute). Klaipėdos rajono teritorijoje vieni gyvenantys ir turintys teisę deklaruoti komunalines atliekas asmenys galės pasinaudoti išimtimi. Gavę mokestinį pranešimą (ketvirčio pabaigoje/naujo pradžioje), jie turėtų kreiptis į mus, parašyti prašymą ir užpildyti komunalinių atliekų deklaraciją. Kartu būtina turėti pažymą apie deklaruotų gyventojų skaičių turto savininko patalpose. Rinkliava gali būti sumažinta iki 50 proc. Į šį klausimą kartais per dieną tenka atsakyti dešimtis kartų.

– Kada gyventojai gaus pirmąsias sąskaitas?

– Priminsiu, kad rinkliavą gyventojai mokės ketvirčiais. Pirmuosius mokestinius pranešimus mokėtojai gaus rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje. Mokėjimo suma bus suskaičiuota už du mėnesius, nes rinkliava įvesta nuo rugpjūčio 1 d., o ketvirtis tęsiasi liepos-rugsėjo mėnesį.

– Ar taikoma išlygų socialiai remtiniems asmenims, daugiavaikėms šeimoms, daug nekilnojamojo turto turintiems asmenims ir pan.?

– Šiuo metu pagal patvirtintą komunalinių atliekų tvarkymo tvarką išvardytais atvejais išlygų netaikome. Yra numatyta atleidimo tvarka registruotam nekilnojamajam turtui, kurio fiziškai nebėra ir esanti aplinka neužteršta. Taip pat nuo rinkliavos atleisti galime gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties objektų savininkus, kai juose negyvenama ir nėra veiklos. Tačiau būtina pateikti tai patvirtinančias pažymas. Gavę vienetinius prašymus kiekvieną atvejį išanalizuosime, vykdysime objektų apžiūrą, o sudaryta komisija esant reikalui teiks pasiūlymus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai.

– Ar šiukšliavežės važiuoja į atokias sodybas? Kokiu atstumu prie jų turi būti pastatyti konteineriai, kad šiukšliavežė privažiuotų?

– Taip, šiukšliavežė važiuoja. Pagal su vežėju pasirašytą sutartį komunalinės atliekos surenkamos pagal patvirtintas Klaipėdos rajono atliekų tvarkymo taisykles. Jose numatyta, kad kelias turi būti bent grįstas žvyru ar asfaltuotas, dar įvertinamas nuokalnių ir įkalnių statumas, posūkių kampas. Privažiavimo kelio plotis turi būti bent 3,6 m, aukštis – ne mažiau kaip 4,2 m. Reikalinga pravažiavimo sauga ne tik šiukšliavežei, bet ir želdiniams, elektros laidams, pastatams ir kt. įvertinant, kad atliekų surinkimo mašina pasiekia 28 t bendrą svorį. Daugelis gyventojų, taip pat iš vienkiemių jau yra susikooperavę su artimesniais kaimynais ir bendradarbiaudami sutarėme jiems statyti bendrus 1,1 m³ talpos konteinerius.

– Šiukšlių konteineriai iš individualių namų tuštinami rečiau nei anksčiau – tik dukart per mėnesį. Betgi šiukšlės ima skleisti blogą kvapą. Ar negalima vežti dažniau?

– Kaip jau ir informavome anksčiau, pirmasis mūsų darbo etapas orientuotas į tai, kad kiekvienas atliekų turėtojas turėtų galimybę civilizuotai jas šalinti. Pagal nustatytas ir paskaičiuotas normas kaimo vietovėse šiukšlės surenkamos ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, mieste (Gargžduose, Priekulėje) – 4 kartus. Bendrieji konteineriai prie daugiabučių tuštinami 2 kartus per savaitę mieste. Kai kurios kaimiškos vietovės jau raštiškai prašo konteinerius tuštinti kartą per savaitę. Priimdami tokius prašymus informavome, kad galutinai sudarius atliekų šalinimo grafikus pagal galimybes, jei tai nebus vieno gyventojo prašymas, galėsime dažniau vežti šiukšles ar pastatyti papildomų konteinerių. Pagal sodininkų bendrijų pirmininkų prašymus šiukšlės dažniau jau vežamos iš sodininkų bendrijų „Šernai" „Minija" „Dituva" ir „Žaliojo slėnio" gyvenvietės Aukštkiemių kaime.

– Kodėl nepaskelbiamas visų metų atliekų vežimo grafikas?

– Grafikas skelbiamas internetinėje svetainėje www.gargzdusvara.eu, o ateinančio mėnesio grafikus gyventojai gali rasti prie konteinerio – juos ten paliekame kiekvieno mėnesio pabaigoje. Kartais žmonės skundžiasi, kad šiukšliavežės vėluoja. Tai neišvengiama, nes didėja konteinerius pasiimančių žmonių skaičius, šiukšliavežė turi užsukti pas naujus „teršėjus", tad išankstinis grafikas išsiderina. Tačiau jis nuolat koreguojamas. Pavyzdžiui, Kretingalės ir Sendvario seniūnijos pagal vežimo grafiką yra padalintos į tris dalis, o vien „Dituvos" sodininkų bendrija – į dvi. Grafikus koreguosime iki gruodžio mėnesio. Tada paskelbsime ir visą 2013 m. grafiką. Miestų gyventojams grafikas sudarytas pagal savaitės dienas, ir jis nesikeis.

Kalbėjosi Rugilė DOVAINYTĖ

Garažai prašo išskirtinių teisių už (ne) kaupiamas šiukšles

Gargždų garažų bendrijos sukilo prieš vietinę rinkliavą už komunalines atliekas. Juos įsiutino Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos siūlymas nuo kiekvieno garažo „plėšti“ po 60 litų per metus. Tvirtindami, jog dauguma garažų tviska ir didžiausios šiukšlės čia – saldainių popieriukai, šių bendrijų nariai pasišiukšlino viešai. Aplinkosaugininkų ir rinkliavos už komunalines atliekas administratorių reide Gargžduose aptiktas visas garažo atliekų lobynas.

1,80 Lt per metus – nerealu

Juridinių asmenų registro duomenimis, Klaipėdos rajone veikia 9 garažų bendrijos. Jose yra 1504 pavieniai garažai. Dar 210 įregistruota juridinė veikla, jų savininkai turi galimybę deklaruoti išvežamas atliekas. Tačiau, anot rinkliavą už komunalines atliekas administruojančios VšĮ „Gargždų švara“ direktoriaus Rimanto Martinkaus, pavienių garažų, kaip teršėjų, apmokestinimas buvo likęs neišspręstas – šie buvo priskirti žemės ūkio paskirties pastatų kategorijai, ir mokestis skaičiuotas pagal pastato plotą – vos 1,80 Lt per metus. Tai esą nelogiškai maža suma.

Praėjusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai svarstė, kokį realų rinkliavos dydį reikėtų nustatyti garažų bendrijoms. VšĮ „Gargždų švara“ skaičiavimu, kiekvieno garažo savininkui tektų mokėti po 60 Lt per metus. Garažų bendrijų pirmininkams paprieštaravus, jog suma per didelė, Taryba pavedė šį klausimą išspręsti specialiai darbo grupei.

Aptiko kalnus šiukšlių

Praėjusį penktadienį Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus specialistai kartu su Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais ir rinkliavos administratoriais surengė reidą ir apžvelgė situaciją garažų teritorijose. Įsitikinta, kad Tarybos posėdyje garažų bendrijų pirmininkai be reikalo tikino kaupiantys „nebent saldainių popieriukus“. Aplinkosaugininkams anonimiškai buvo pranešta, jog Gargžduose iš S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančių „Pavasario“ bendrijos garažų ruošiamasi išvežti nemažą kiekį naudotų padangų ir kitų stambiagabaričių atliekų.

Nuvykus į minėtą vietą išaiškėjo, kad garažų šeimininkai įvairias šiukšles išties kaupia krūvomis. Rasta padangų, baldų, augalinės kilmės atliekų – obuolių ir pan. Anot R. Martinkaus, panaši situacija užfiksuota „Melioratorių“ garažų bendrijoje. Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus teigė, kad dalis garažų išties tvarkingi – vos kelios padangos rastos „Laugalių“ garažuose, tvarkingi pasirodė garažai J. Basanavičiaus gatvėje. Visose bendrijose rinkliavą administruojančios įstaigos iniciatyva yra pastatyti konteineriai.

Kategoriškai prieš

Įvertinus reido rezultatus, šią savaitę speciali darbo grupė, sudaryta iš Savivaldybės administracijos vadovų, Administracijos specialistų, Tarybos narių, taip pat dalyvaujant „Gargždų švaros“ direktoriui R. Martinkui, susitiko su kelių garažų bendrijų pirmininkais. Manyta susitarti dėl juos tenkinančio rinkliavos dydžio. Tačiau vietoje derybų darbo grupė išgirdo griežtą nusistatymą, jog rinkliava garažams taikoma nepagrįstai. Pirmininkai teisino garažų savininkus, esą dauguma patalpų nenaudojamos, jų šeimininkai – galo su galu nesuduriantys pensininkai, čia taip pat nebūna tepaluotų šiukšlių, kitų atliekų. Pirmininkai nustebino pasigedę informacijos apie rinkliavą. Garažų bendrijos „Šviesoforas“ pirmininkas Kasparas Žutautas buvo kategoriškas: „Tegu veža mane į Sibirą, bet aš tai prievartai priešinsiuosi.“ Esą sukaupę šiukšlių pirmininkai randa, kas jas išveža į kažkieno „nuosavus“ sąvartynus. Tai išgirdę Savivaldybės atstovai žagtelėjo ir žadėjo pasidomėti tokių vietų kilme.

Vicemeras Kęstutis Cirtautas akcentavo, jog bergždžia diskutuoti dėl rinkliavos panaikinimo – ji privaloma: „Ne mes čia šiandien „išmislijom“ naujieną. Rinkliava – valstybinė praktika, taikoma visoje Lietuvoje.“ Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas pridūrė, jog rinkliava tam ir įvesta, kad šiukšlių nereikėtų vežti į garažą, o vėliau versti į griovį.

Kaina – butelis alaus

Įvykusi pilietiškumo pamoka prie kompromiso dėl kainos neprivedė. Darbo grupės pirmininko Administracijos direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Buivydo siūlymu, pateiktos dvi alternatyvos: jei už atliekų išvežimą mokėtų bendrija, kiekvienam savininkui tai kainuotų po 30 Lt per metus. Jei kiekvienas savininkas nuspręstų mokėti individualiai – 60 Lt per metus. Pasirinkus pirmąją alternatyvą, mokestis per mėnesį siektų vos 2,5 lito. Posėdžių salėje nuskambėjo replika, kad tai būtų menkas nuostolis – per mėnesį vos vienas butelis „Extros“...

Anot Tarybos nario Viktoro Kuros, 30 Lt suma per metus itin maža. „Juk telefonais kas mėnesį prakalbate 50–60 Lt, o čia tiek reikėtų per metus. Garažas yra nekilnojamasis turtas, prabanga. Ne kiekvienas gali sau ją leisti“, – bendrijų pirmininkus bandė įtikinti politikas.

Garažų bendrijų pirmininkams pavesta artimiausiu metu surengti bendrijų narių susirinkimus. Juose prašoma priimti sprendimą, kaip nariai pasiruošę mokėti už atliekas. Galutinį sprendimą Savivaldybės taryba trėtų priimti artimiausiame posėdyje.

„Gargždų švaros“ vadovas R. Martinkus patikino, kad bus galima nagrinėti individualius atvejus, jei, pavyzdžiui, asmuo turi kelis jam priklausančius garažus. Mat rajono praktikoje jau pasitaikė panašus atvejis – vienas rinkliavos mokėtojas turi net 60 sodo sklypų.

 

Jolanta VENSKUTĖ

 

Konteineriai soduose - išganymas šiukšlių kaupėjams

    Į kovą prieš rinkliavą už šiukšles pakilo ir sodininkų bendrijos. Labiausiai tokia pareiga baugina soduose tik vasarojančius žmones. Praėjusią savaitę didžiausios Lietuvoje sodininkų bendrijos „Dituva“ nariai net surengė protesto akciją ir liejo pyktį ant rinkliavą administruojančios VšĮ „Gargždų švara“. Priekulės seniūnijoje esančios „Minijos“ sodininkų bendrijos nariai griebiasi už galvos, mat būtent nenuolatiniams gyventojams pastatyti konteineriai perpildomi per kelias valandas, ir bendrija po rinkliavos įvedimo tapo šiukšlynu.

   Siūlo bendrus konteinerius

   Rugpjūčio mėnesį Klaipėdos rajone įvedus rinkliavą už komunalines atliekas nustatyta, kad soduose pastatus įteisinę asmenys per metus už šiukšlių šalinimą turės mokėti po 60 litų. Dauguma sodininkų bendrijų susidūrė su žmonių protestais, esą čia jie tik vasarojantys, atliekas kompostuojantys, tad konteineriai nereikalingi, o šiukšlių mokestis – už nieką.

   Tačiau rinkliavą administruojanti ir konteineriais aprūpinanti VšĮ „Gargždų švara“ sodininkams paslaugos neleidžia išvengti. Pagal numatytą tvarką nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravusieji turi pasistatyti individualius 240 l talpos konteinerius, o atvažiuojantiems sodininkams dažniausiai statomi bendri 1,1 m³ konteineriai. Kiek jų reikia, anot „Gargždų švaros“ direktoriaus Rimanto Martinkaus, sprendžia pačios bendrijos. Konteineriai esą statomi ten, kur nurodo bendrijų pirmininkai. Tačiau šiukšlių vežėjai stebi beprecedenčius atvejus, kai talpos šiukšlėmis pripildomos per kelias valandas. Esą panašu, kad žmonės vos jiems atsiradus soduose ėmėsi generalinių tvarkų.

Po rinkliavos tapo šiukšlynu

   Priekulės seniūnijos Žiaukų kaime esančios sodininkų bendrijos „Minija“ valdybos narė Nijolė Nazarevičienė bei sodininkų atstovė Irena Šmaižienė pasakojo, jog atsiradus bendriems konteineriams bendrija tapo šiukšlynu. „Situacija katastrofiška – sodų centre pastatyti keturi konteineriai, nors sklypų čia – 1 230. Nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravusiųjų tėra 300, o gyvenančių – gal 600. Pastačius bendrus konteinerius vakare su nerimu laukėme, kas bus. Ryte ištiko šokas – jie buvo perpildyti, o aikštelė aplink nuklota šiukšlėmis. Žmonės jas meta iš važiuojančių automobilių, net nesustoja“, – stebėjosi Klaipėdos rajone trečios pagal dydį sodininkų bendrijos narės. Esą toks vaizdas – kasdieninis.

    Su „Minijos“ sodų atstovėmis susitikęs „Gargždų švaros“ direktorius R. Martinkus dar labiau stebėjosi. Neva šiukšles iš šių sodų privalu išvežti tik dukart per mėnesį, o vežama dukart per savaitę ir to vis tiek negana.

    Visgi „Minijos“ valdyba problemą nutarė spręsti atsikratydami jos priežasties – konteinerių. „Gyvensime kaip ir anksčiau – kiekvienas statysis individualius konteinerius, o pavienius maišelius tegu išmeta nors ir mieste. Gal žmonės klaidingai mano, jog jei neturės konteinerio, nereikės mokėti. Visiems mokestis vienodas, tad geriau statytis konteinerį. Kadangi visi mokės, neturėtų kilti pykčio, kur išmetamos šiukšlės“, – įsitikinęs sodininkų bendrijos „Minija“ valdybos pirmininkas Algimantas Zigmas Knystautas. Anot jo, bendri konteineriai tik pridarė žalos: „Pats stovėdavau prie jų ir drausminau šiukšlintojus. Savus narius pažįstu ir galiu pamokyti, tačiau pravažiuoja svetimi ir net neišlipę iš mašinos meta maišus konteinerių link. Dažniausiai – pro šalį. Veža, kas netingi – gali rasti sofų, obuolių, net kelmų“, – vardijo jis. Esą bus tariamasi su atliekų vežėjais, kad periodiškai vietovėje pastatytų priekabą stambiagabaritėms atliekoms, o gyventojai apie tai bus informuoti iš anksto.

Dituva eksperimentuos

    VšĮ „Gargždų švara“ duomenimis, Klaipėdos rajone veikia 34 sodininkų bendrijos. Jose iš viso pastatyti 167 konteineriai. Kubinių konteinerių skaičius bendrijose varijuoja nuo 2 iki 52. Pavyzdžiui, Derceklių kaime esanti didžiausia Lietuvoje sodininkų bendrija „Dituva“, iš pradžių prašiusi pastatyti 20 bendrų konteinerių, vis tiek springo šiukšlėse ir paprašė dar 32. R. Martinkus pasakojo, jog iš pradžių ir čia buvo grėsminga situacija: „Ryte šiukšliavežiai ištuštindavo konteinerius, o vos grįžtant iš Dumpių sąvartyno mums jau skambindavo pasipiktinę sodininkai, kad konteineriai vėl pilni, neva kodėl jų nesame išvežę.“ Šiuose soduose yra net 6 382 sklypai, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis teritorijoje yra 2447 statiniai. Tačiau rinkliavos administratoriai nustėro, kai apvažiavę vieną iš šių sodų zonų 423 sklypuose rado 287 statinius, nors registre jų tėra 101. Todėl rinkliavos mokėtojai nustatomi pagal faktinius duomenis.

   Dituviškiai priešinosi rinkliavai – administratorius pakvietę į susitikimą beveik 150 susirinkusiųjų nuogąstavo, kad rinkliava nereikalinga, nes nenuolatiniai gyventojai šiukšlių turi itin mažai. „Dituvos“ pirmininkas Vytautas Gedvila „Bangai“ sakė, kad bendrų konteinerių skaičių didinti nutarta dėl nenuolatinių gyventojų gerovės. „Šiandien kitos išeities nematome. 52 konteineriai bus išskirstyti į atskiras zonas. Vienur jie greit pripildomi, kitur žmonės kultūringesni. Priėmėme sprendimą palikti bendrus konteinerius, ir tai bus lyg eksperimentas. Žiūrėsim, ar pasiteisins“, – teigė pirmininkas.

 

    VšĮ „Gargždų švara“ direktorius R. Martinkus „Minijos“ sodų atstovei N. Nazarevičienei tvirtino, kad soduose vežėjai konteinerių savavališkai nestato – jų skaičių ir išdėstymo zonas nurodo pačios bendrijos. „Noriu tikrai pasidžiaugti, kad sodininkų gerove pirmininkai rūpinasi, pristato sodų planus. Sodininkų bendrijos „Agluona“, „Aisė“, „Melioratorius“, „Spengiai“, „Tolupis“, „Klevas“ ir kt. yra vienos iš geriausiai besitvarkančiųjų. Tačiau yra bendrijų, kurios bendrų konteinerių atsisako. Visada gerbiame pasirinkimą, bet pirmininkai neturėtų pamiršti sodininkų, kurie neturi galimybės saugiai laikyti konteinerio ir civilizuotai pašalinti atliekų bendro naudojimo konteineriuose. Galbūt tai ir daro įtaką šiukšlių antplūdžiams gretimose bendrijose, kurios konteinerius pasistatė. Problematiškiausios šiukšlinimo klausimu šiuo metu yra „Minija“ ir „Dituva“ Priekulės seniūnijoje. Tačiau nepavyzdingus šiukšlintojus „gaudo“ ir patys gyventojai. Jų užfiksuotas nuotraukas su metamomis statybinėmis atliekomis, padangomis ir kt. viešiname savo internetinėje svetainėje, duomenis perduosime atitinkamoms institucijoms. Netvarkingų sodų nėra. Yra tik netvarkingi pavieniai gyventojai“, – apie kovą su šiukšlintojais pasakojo R. Martinkus.

Jolanta VENSKUTĖ

Rinkliava jau demaskavo teršėjus - šiukšliavežės

   Rugpjūčio 1 d.  įvesta visuotinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą sunkiai įsibėgėja. Konkursą atliekoms išvežti laimėjusi įmonė viena pati vos „apžioja“ aptarnaujamas teritorijas.  Praėjusią ir šią savaitę Sendvario bei Kretingalės seniūnijų gyventojai šiukšliavežių sulaukė diena vėliau nei buvo žadėta grafike. Tačiau rinkliavą administruojanti VšĮ „Gargždų švara“ prašo kantrybės ir jau konstatuoja: prieš įvedant visuotinį mokestį šiukšlių konteinerių neturėjo bemaž 40 procentų gyventojų. Tokių nelegalų – dvigubai daugiau nei Savivaldybė buvo preliminariai apskaičiavusi.

    Neįvertino masto

   Trečiadienio rytą VšĮ „Gargždų švara“ telefonas netilo nuo piktų rajono gyventojų skambučių. Nesulaukę šiukšlių vežėjų, kai kurie iš būstų savininkų pilnutėlius konteinerius prie gatvės laikė ilgiau nei parą. Pasirodo, rinkliavos administratorių skelbtą konkursą atliekoms vežti laimėjusi UAB „Ekonovus“ neįvertino teršėjų masto. VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus „Bangai“ patvirtino, kad vežėjai buvo sudarę netinkamai apskaičiuotus grafikus šiukšlėms atskirose vietovėse išvežti. Esą kai kur, ypač priemiestyje ir kaimiškose vietovėse, tenka užtrukti ilgiau nei numatyta. Mat itin daug naujai konteinerius pasistačiusių gyventojų.

  „Nesitikėjome, kad šitiek žmonių neturi konteinerių. Visi paskaičiavimai ir studijos, kurias darė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, yra klaidingi. Konteinerių neturėjo 30–40 proc. rajono gyventojų. Šiukšlės niekur nedingdavo – už jų surinkimą mokėdavo tie, kurie buvo sudarę sutartis su vežėjais“, – konstatavo R. Martinkus.

   Pašnekovas apgailestavo, kad dalis gyventojų nėra susipažinę su šiukšlių vežimo grafiku. „Žmonės išveža konteinerius pagal seną grafiką ir kaltina mus, kad naujojo nežinojo. Kokiais būdais galėjome, tais jiems pranešėme. Seniūnų ne kartą prašyta viešinti grafikus, jie skelbti rajoninėje spaudoje, internete. Yra tokių, kurie spaudos neskaito, nesidomi ir net nežino, kad yra rinkliava, – stebėjosi R. Martinkus ir ironizavo: – Bet jeigu aš šiandien į interneto svetainę įdėčiau skelbimą, kad rytoj dalinsiu cukrų, jūs pamatytumėte, kokia eilė nutįstų. Už dyką dalijamus kompostavimo konteinerius žmonės taip pat skubiai pasiima.“

   Mokėtojų – 28 000

   Miesto teritorijoje iš individualių namų atliekos išvežamos kartą per savaitę, iš daugiabučių – du kartus per savaitę. Kaimo teritorijoje atliekos iš individualių namų vežamos dukart per mėnesį.

  Remiantis registro duomenimis, Klaipėdos rajone yra apie 28 000 turto vienetų, kurių savininkams priklausytų mokėti rinkliavą už atliekas. Tačiau, anot R. Martinkaus, realus skaičius siekia apie 26 400, mat dalies apgriuvusių kaminų ar fermų savininkų nesitikima surasti.

  „Tikrąją padėtį, kiek iš rajono išvežama šiukšlių, kaip jos pasiskirsčiusios po seniūnijas, kurios seniūnijos daugiau ar mažiau šiukšlina, sužinosime tik išsiuntę mokėjimo pranešimus. Vežėjus jau nuteikėme, kad tada lauks nauja konteinerių poreikio banga, mat dar atsiras šiukšlių nevežančių, bet mokėti turinčių žmonių. Neabejojame, kad iš viso bus išdalinta ne mažiau kaip 2000 konteinerių“, – teigė R. Martinkus. 

   Esą konfliktų su gyventojais siekiantys išvengti vežėjai į kai kurias vietoves kol kas važiuoja ne tik kartą per savaitę. Pirmuosius kartus naujuosius vežėjus lydėjo iki tol teritorijas aptarnavusių kitų vežėjų darbuotojai.

   Šiukšles raugina 

   Nauji šiukšlių išvežimo grafikai tenkina ne visus. Štai kaimo turizmo sodybos „Radailių dvaras“ šeimininkai „Bangai“ teigė dabar rauginantys šiukšles. Anksčiau trys kubinio metro talpos konteineriai buvo išvežami kartą per savaitę, o pagal naująją tvarką – dukart per mėnesį. „Vežėjai mums siūlo pasistatyti dar 3 konteinerius, tačiau tokiu atveju smirdės visa teritorija, neapsiginsime širšių, musių, ilgainiui – graužikų ar kitų kenkėjų. Šiukšlių išvežimas mums ypač aktualus vasarą, dvi savaites jų laikyti tikrai negalima. Savaitė jau yra daug, o jei dar karštis... Apsikrovę šiukšlėmis ir parazitais klientams parodysime tikrą kaimo turizmą“, – ironizavo sodybos šeimininkė Vita Aušrienė. Per dvi savaites sodyboje susikauptų 6 tonos šiukšlių.

   VšĮ „Gargždų švara“ vadovas R. Martinkus akcentavo, kad individualūs prašymai bus nagrinėjami praėjus bent mėnesiui. „Vieni skambina širsdami, jog iš vis nemokės rinkliavos, kiti – kad šiukšlės vežamos per dažnai. Tokių yra apie 20 procentų visų skambinančiųjų. Tačiau turime subjektų, kurie nori intensyvinti vežimų skaičių. Jei objektas yra mieste, pramonės teritorijoje ar intensyvaus judėjimo rajone, šiukšles galėtume išvežti dažniau. Tačiau kaime sudėtinga. Turime peržiūrėti vežimų poreikį, kad šiukšliavežei nebūtų nuostolinga vykti į tą teritoriją“, – teigė jis. Tiesa, gyventojai ar įmonės papildomų sutarčių su privačiais vežėjais sudaryti negali. „Radailių dvaro“ šeimininkai visgi sutiko kol kas priimti papildomų konteinerių.

  R. Martinkaus pastebėjimu, dalis kaimo turizmo sodybų anksčiau už šiukšlių išvežimą nemokėdavo.  Įstaiga gavo keturių tokių sodybų prašymus pastatyti konteinerių.

   Vežėjas dirbs 10 metų

   UAB „Ekonovus“ vykdantysis direktorius Raimundas Čigas „Bangai“ akcentavo, kad įmonei teko nelengva užduotis perimti šiukšlių vežimo paslaugą visame Klaipėdos rajone – anksčiau jame atliekas vežė 4 įmonės. „Įmonės dirbo skirtingais grafikais, žmonės buvo prie jų pripratę. Dabar mes turime visa tai sureguliuoti, atlaikyti tūkstantį skambučių per dieną. Bėda ta, kad žmonės nesidomi, nežino grafikų, o tik vėliau išreiškia nepasitenkinimą. Mums pajėgumų užtenka, reikia tik daugiau informacijos ir kantrybės. Rajone pagal poreikį dirba 4–6 šiukšliavežės, talpinančios nuo 8 iki 12 tonų šiukšlių. Mes atėjome dirbti ilgam, tad norime teikti kokybiškas paslaugas, tačiau susiduriame su įvairiais niuansais: gatvės neturi pavadinimų, namai neįregistruoti. Jau dabar turime apvažiuoti daugiau kaip 26 000 objektų, tačiau jų skaičius turėtų didėlti. Dar nebandėme apskaičiuoti, kiek šiukšlių išvežame. Tai galėsime pasakyti praėjus bent mėnesiui“, –  kalbėjo R. Čigas. UAB „Ekonovus“ sutartimi įsipareigojusi Klaipėdos rajone komunalines atliekas vežti šešerius metus. Jei vežėjas pateisins lūkesčius, sutartis dar ketverius metus galės būti pratęsiama.

 

   Įvedus visuotinę rinkliavą už komunalines atliekas, namo mieste savininkas per metus turės mokėti 204,74 Lt, kaime – 144,14 Lt. Mieste esančio buto šeimininkai turės mokėti 153,38 Lt, kaime – 144,14 Lt. Sodininkams metinė rinkliava siekia 60 litų.

Paskutinį kartą redaguota: 2021-02-26 09:26