Kodėl neteisingas atliekų rūšiavimas tiesiogiai didina gyventojų išlaidas?

Atliekų rūšiavimas Klaipėdos rajone tai ne tik rūpestis aplinka, bet ir labai aiški finansinė nauda kiekvienam gyventojui. Kuo daugiau tinkamai išrūšiuojame, tuo mažiau atliekų lieka mišrių komunalinių atliekų konteineriuose, kurių tvarkymas yra brangiausias.

Vis dėlto atliekų sudėties patikrinimai rodo, kad dalis gyventojų vis dar meta į mišrių atliekų konteinerius tai, kas turėtų atsidurti pakuočių, stiklo ar kitų rūšių konteineriuose. Dėl to savivaldybei ir atliekų tvarkytojams tenka papildomos rūšiavimo ir apdorojimo sąnaudos, kurios galiausiai atsispindi gyventojų mokamose rinkliavose.

Kaip gyventojai patys padidina savo išlaidas?

Beveik kiekvienas daiktas, kurį įsigyjame, turi pakuotę ir jos vieta – tikrai ne mišrių atliekų sraute. Tinkamai išrūšiavus pakuotes, atlaisvėtų vietos mišrių komunalinių atliekų konteineriuose, o gyventojams sumažėtų atliekų tvarkymo sąnaudos. Praktika rodo, kad mišrių atliekų konteineriuose Klaipėdos rajone neretai randama daug pakuočių – plastikinių, metalinių ar kartoninių. Tai reiškia, jog vertingos perdirbti medžiagos vietoje to, kad būtų nukreiptos į perdirbimą, tampa brangiomis tvarkyti atliekomis.

Svarbu suprasti, kad pakuotės ir kitos antrinės žaliavos turi atskiras surinkimo sistemas, todėl jų išmetimas į mišrių atliekų konteinerius sukuria paradoksalią situaciją – gyventojai už tą patį atliekų kiekį sumoka du kartus. Pirmą kartą – per gamintojų ir importuotojų finansuojamas pakuočių tvarkymo sistemas, antrą kartą – per vietinę atliekų tvarkymo rinkliavą, kai pakuotės atsiduria tarp mišrių atliekų. Jeigu gyventojai teisingai išrūšiuotų atliekas, atskirtų plastiko, popieriaus ir stiklo pakuotes, jų tvarkymas papildomai gyventojams nekainuotų, nes už jas sumoka verslas – gamintojai ir importuotojai, kurie savo prekes tiekia Lietuvos rinkai. O kai šios pakuotės išmetamos į mišrių atliekų konteinerius – už jas susimokame dar kartą kaip už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą, nors pakuočių tvarkymas jau yra įskaičiuotas į prekės kainą.

Asociatyvi nuotrauka

Kaip nepasimesti rūšiuojant atliekas: paprasta atmintinė gyventojams

VšĮ „Gargždų švara“ ir atliekų vežėjas atlikdamas patikrinimus kaip rūšiuojamos atliekos individualiuose konteineriuose ir kokias klaidas dažniausiai daro gyventojai, pastebi, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai stikliniai buteliai ar stiklainiai atsiduria mišrių atliekų konteineriuose tik todėl, kad nėra išplauti arba ant jų likusios etiketės. Taip pat dažnai į mišrias atliekas išmetami traškučių, saldainių ar kitų užkandžių pakeliai – gyventojai neretai mano, kad tokia pakuotė netinka plastiko konteineriui, nes ji pagaminta iš kelių sluoksnių. Tokias klaidas gyventojai daro ne tik savo individualiuose atliekų konteineriuose, bet tokias pačias klaidas daro ir daugiabučių namų gyventojai, kai pakuotės išmetamos į bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Kad rūšiuojant būtų paprasčiau ir nereikėtų kiekvieną kartą abejoti, specialistai siūlo vadovautis vadinamąja dviejų žingsnių taisykle:

• pirmiausia reikėtų atsakyti sau į klausimą – ar tai yra pakuotė. Jei taip, jos vieta nėra mišrių atliekų konteineryje;
• antras žingsnis – nustatyti, iš kokios medžiagos ta pakuotė pagaminta, ir ją išmesti į atitinkamą konteinerį.

Kad būtų dar paprasčiau suprasti, visas pakuotes, į kurias yra supakuoti perkami daiktai, reikia išmesti atitinkamai į popieriaus, stiklo ar plastiko konteinerį.

Į popieriaus konteinerį metamos kartoninės ir popierinės pakuotės – dėžutės, maišeliai, pakuotės nuo maisto ar kitų prekių. Net jei ant jų yra lipnios juostos ar etiketės, jos vis tiek tinka šiam konteineriui. Svarbu tik dėžes išlankstyti, kad jos neužimtų daug vietos.

Plastiko konteineris skirtas ne tik plastikiniams buteliams. Į jį galima mesti įvairias plastikines pakuotes – indelius, dėžutes, buitinių priemonių tarą, plėvelę, maišelius. Taip pat čia turi keliauti ir kombinuotos pakuotės, pavyzdžiui, gėrimų pakeliai „Tetra Pak“, traškučių ar saldainių pakuotės. Rekomenduojama plastikinius butelius prieš išmetant suspausti. Pakuotės turėtų būti tuščios – svarbiausia, kad jose nebūtų likusių skysčių. Be plastiko, į šį konteinerį galima mesti ir metalines bei aliuminines pakuotes, taip pat kitų medžiagų pakuotes, kurios nėra nei stiklas, nei popierius.

Stiklo konteineriai skirti visoms stiklinėms pakuotėms – buteliams, stiklainiams, jų duženoms ar stiklo atraižoms. Prieš išmetant pakuočių plauti nebūtina, taip pat nereikia šalinti etikečių. Pakanka išpilti likusį skystį.

Asociatyvi nuotrauka

Išrūšiuotų atliekų kelionė: nuo namų iki perdirbimo

Klaipėdos rajono gyventojų išmestos popieriaus, plastiko, stiklo pakuočių atliekos pirmiausia patenka į regiono atliekų tvarkymo infrastruktūrą, kur jos yra papildomai atrenkamos ir paruošiamos tolimesniam naudojimui. Tos atliekos, kurios atitinka perdirbimo reikalavimus, išvežamos į perdirbimo įmones, o likusi dalis panaudojama energijai gaminti.

Gyventojams kartais kyla klausimas ar tikrai verta rūšiuoti, jei atliekos vis tiek dar kartą perrenkamos specialiuose įrenginiuose? Atkreipia dėmesį, kad būtent gyventojų rūšiavimo kokybė lemia galutinį rezultatą. Jei pakuotės ir kitos atliekos būna smarkiai užterštos maisto likučiais ar skysčiais, jos dažnai tampa netinkamos perdirbti. Tuo tarpu švariai ir teisingai atskirtos atliekos daug dažniau gali būti panaudotos antrą kartą.

Dar viena svarbi detalė mišrių komunalinių atliekų perrūšiavimas yra ilgas, sudėtingas ir brangus procesas. Kuo daugiau vertingų medžiagų gyventojai atskiria namuose, tuo mažiau darbo tenka atlikti vėliau, o visa sistema veikia efektyviau.

Netinkamai išrūšiuotos pakuotės Klaipėdos rajono gyventojams reiškia ir papildomas išlaidas. Vietoje to, kad pakuočių surinkimo, vežimo ir perdirbimo kaštus padengtų gamintojų ir importuotojų organizacijos, šios išlaidos perkeliamos į bendrą atliekų tvarkymo sistemą ir galiausiai atsispindi gyventojų mokamoje rinkliavoje.

Apibendrinant, galime sakyti, kad teisingas rūšiavimas prasideda nuo labai paprastų sprendimų namuose: pakuotes reikia ištuštinti, atskirti pagal rūšis ir mesti į tam skirtus konteinerius. Tokiu būdu sumažinamas mišrių atliekų kiekis, o kartu – ir jų tvarkymo kaina.

Kiekviena teisingai išrūšiuota pakuotė prisideda ne tik prie švaresnės aplinkos, bet ir prie mažesnių išlaidų visai Klaipėdos rajono bendruomenei. Rūšiuodami atsakingai, gyventojai gali tiesiogiai prisidėti prie to, kad atliekų tvarkymo sistema būtų efektyvesnė, o mokama rinkliava – kuo mažesnė.